Home / Asmenybės / B / Batoras Steponas

Batoras Steponas

Batoras Steponas (1533 09 28–1586 12 12). Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1576), 1571–1576 m. Vengrijai priklausomos Transilvanijos vaivada. LDK atstovai Steponą Batorą valdovu pripažino tik po ilgų derybų, kai šis 1576 06 29 specialiu raštu patvirtino, kad Lenkija ir Lietuva yra federacinė dviejų lygiateisių šalių valstybė. Jis pažadėjo išsaugoti LDK savarankiškumą, bendrus seimus šaukti pakaitomis Lietuvoje ir Lenkijoje, LDK kariuomenės vadais neskirti lenkų. Vidaus politikoje Steponas Batoras laviravo tarp ponų ir vidutiniųjų bajorų, orientavosi į stiprėjančius bajorus. 1578 m. Lenkijoje ir 1581 m. LDK įsteigė aukščiausias apeliacines bajorų instancijas – vyriausiuosius tribunolus, patvirtino Lietuvos Statuto (1566) pataisas. Taip buvo sulygintos kai kurios bajorų ir didikų teisės. Stiprindamas karaliaus valdžią, kovojo su lenkų ponais, paremdavo katalikų bažnyčią, kovojančią su reformatais. 1579 04 01 Steponas Batoras davė privilegiją perorganizuoti Vilniaus jėzuitų kolegiją į akademiją ir universitetą. Reguliuodamas LDK ir Lenkijos santykius dažniausiai leisdavosi į kompromisą. Kad būtų nepriklausomas nuo bajorų, Respublikos kariuomenę sustiprino samdytais vokiečių ir vengrų kazokų daliniais. Vilniuje įsteigė patrankų liejyklą, perorganizavo kariuomenę, įvedė uniformą, patobulino artileriją ir karinę inžineriją. Užsienio politikoje labiausiai stengėsi prie Respublikos prijungti Livoniją. Plečiantis Livonijos karui (1558–1583), su Turkija ir Krymo chanatu sudarė sutartis, nukreiptas prieš Rusiją. 1579–1581 m. surengė tris karo žygius prieš Rusiją: 1579 m. atsiėmė Polocką, 1580 m. užėmė Velikyje Lukus, 1581 m. apsupo Pskovą. Pagal 1582 m. Jam Zapolskio paliaubas Rusija paliko Respublikai Uždauguvį, o ši Rusijai – 1580 m. užimtas sritis. Batoras, remdamasis Respublikos resursais, tikėjosi ateityje išvaduoti gimtąją Vengriją iš Turkijos ir Austrijos valdžios.