Home / Asmenybės / D / Donelaitis

Donelaitis

Donelaitis Kristijonas (1714 01 01–1780 02 18). Poetas, pasaulietinės lietuvių poezijos pradininkas. 1740 m. baigė Karaliaučiaus universiteto evangelikų liuteronų teologijos fakultetą. Universitete lankė ir lietuvių kalbos seminarą. Nuo 1743 m. iki gyvenimo pabaigos buvo Tolminkiemio klebonas. Pastatydino Tolminkiemyje naują mokyklą, klebonų našlių namą, perstatė kleboniją, bažnyčią. Laisvalaikiu kūrė ne tik poeziją, bet ir muzikines kompozicijas, dirbo klavyrus, barometrus, mikroskopus, veisė sodą. Iš literatūrinės Donelaičio kūrybos išliko poema „Metai“, šešios eiliuotos pasakėčios. Pastarosios – pirmieji originalūs šio žanro kūriniai lietuvių literatūroje. Jos paskelbtos L. Rėzos rinkinyje „Aisopas“ (1824). Svarbiausias Donelaičio kūrinys – poema „Metai“, parašyta XVIII a. 7 dešimtmetyje. Pirmą kartą išleido L. Rėza (1818). Pastarasis jai ir davė šį pavadinimą. Giesmių cikle epiškai pavaizduotas XVIII a. rytinės Prūsijos lietuvių baudžiauninkų gyvenimas keturiais metų laikais – „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“, „žiemos rūpesčiai“. Poema parašyta toniniu hegzametru, vaizdinga, žodinga kalba. Poema „Metai“ išversta į daugelį kalbų. 1979 m.Tolminkiemyje (čistyje Prudy) įkurtas K. Donelaičio memorialinis muziejus.