Home / Asmenybės / G / Gediminas

Gediminas

Gediminas (apie 1275–1341). Lietuvos didysis kunigaikštis (1316–1341). Titulavosi lietuvių ir rusų karaliumi, žiemgalos kunigaikščiu. Popiežius pripažino jį lietuvių ir daugelio rusų karaliumi. Valdžią paveldėjo iš brolio Vytenio. Manoma, kad tėvas buvo Butvydas-Pukuveras. Gediminas turėjo septynis sūnus. Garsiausi – Algirdas ir Kęstutis. Valdant Gediminui, buvo įtvirtinta didžiojo kunigaikščio valdžia, sustiprinta valdymo sistema, suformuota didžiojo kunigaikščio taryba, į kurią buvo kviečiami sritiniai kunigaikščiai. Santykius su žymiausiais kunigaikščiais reguliavo sutartimis. Valstybės galios stiprinimas sudarė sąlygas plisti žemdirbystei, augti miestams, amatams ir prekybai kilti. Laiškuose Vakarų Europos miestams kvietė į Lietuvą atvykti amatininkus ir pirklius. Sustiprino Vilniaus pilį, įtvirtino šį miestą kaip LDK sostinę. Buvo tikybos tolerantas. Stengėsi sukurti atskirą nuo Maskvos stačiatikių bažnyčios metropoliją su centru Naugarduke. Užsienio politikoje vyravo dvi svarbiausios kryptys: atremti kryžiuočių agresiją ir varžytis su vis stiprėjančia Maskvos didžiąja kunigaikštyste į rytus plečiant LDK teritoriją. Laiške popiežiui Jonui XII pareiškė norą krikštytis ir įvesti Lietuvoje krikščionybę, jeigu Ordinas nutrauks agresiją ir oficialiai bus pripažinta Lietuvos valstybė. 1324 m., atvykus popiežiaus pasiuntiniams, krikštytis atsisakė, motyvuodamas, kad Ordinas siekia pavergti Lietuvą. 1323 10 02 Rygos arkivyskupo, Livonijos ordino, vyskupų ir Danijos karaliaus atstovai Vilniuje sudarė su Gediminu taikos sutartį, kurią 1324 m. patvirtino popiežius. Taip pagoniška Lietuva pirmą kartą buvo pripažinta tarptautiniu mastu. Rytuose Gediminas tęsė Rusios žemių puldinėjimą. Sumanios diplomatijos dėka išvengė didelių mūšių su Aukso orda. Prie LDK galutinai prijungė Pinską, Turovą, Minsko kunigaikštystę, Palenkę, Vitebską, Volynę. į LDK politinę įtaką pateko Pskovas, Mozyrius, Kijevas. 1333 m. įkurdino vietininką Novgorode.