Home / Asmenybės / I / Inocentas IV

Inocentas IV

Inocentas IV (Innocentius IV). Tikrasis vardas – Sinibaldas Fieskis (apie 1195–1254 12 06). Popiežiumi buvo išrinktas 1243 06 25, o vainikuotas 1243 06 28. 1243–1254 m. tęsė Grigaliaus IX pradėtą kovą su Vokietijos imperatoriumi Frydrichu II, rėmė dėl nepriklausomybės kariavusius Italijos miestus. Po Frydricho II mirties Inocentas IV kovojo su imperatoriaus įpėdiniu Konradu IV, buvo užmezgęs ryšius su didžiuoju mongolų chanu. Inocentas IV rėmė ir Kryžiuočių ordiną, jo politiką Rytų Europoje. Popiežiaus pavedimu 1243–1245 m. dominikonai skelbė kryžiaus žygius prieš Livonijos ir Prūsijos pagonis bei vykdė ten misionierišką veiklą. 1246 m. Inocentas IV kryžiaus žygius Pabaltijyje prilygino Palestinos žygiams. įsteigė Prūsijos ir Livonijos arkivyskupiją. 1251 m. Inocentas IV Milane priėmė Mindaugo pasiuntinius ir pasirašė raštus dėl jo karūnavimo. 1251 m. vasarą Inocentas IV savo bulėse skelbė Lietuvos paskelbimą šv. Petro nuosavybe (t.y. popiežiaus siuzereniteto įtvirtinimą Lietuvos valstybei), liepė Kuršo ir Saaremos vyskupams palaikyti Mindaugą prieš jo priešus ir nurodė, kad Kulmo vyskupas turės jį vainikuoti karaliumi. 1254 m. Inocento IV bule buvo įkurta Lietuvos bažnytinė provincija.