Home / Asmenybės / J / Jogaila

Jogaila

Jogaila (Vladislovas II Jogaila) (gimė apie 1351 m. Vilniuje (?), mirė 1434 06 01 Gorodoke (Lvovo sritis). Lietuvos didysis kunigaikštis (1377–1381 ir 1382–1392), Lenkijos karalius (1386–1434). Algirdo sūnus. Jogailaičių dinastijos Lenkijoje pradininkas. Algirdas prieš mirtį (1377) paskyrė savo įpėdiniu, 1377–1381 m. valdė su Kęstučiu. 1379–1381 m. kovojo su vyriausiojo brolio, pretendento į sostą, Polocko kunigaikščio Andriaus, brolių Dmitrijaus, Vladimiro ir Livonijos ordino koalicija, kurią rėmė ir Maskvos didžioji kunigaikštystė. Vidaus karo inspiratorius buvo Kryžiuočių ordinas. Jogaila, ieškodamas išeities, 1379 09 29 su Kryžiuočių ordinu, o 1380 02 27 ir su Livonijos ordinu sudarė paliaubų sutartis. 1380 05 31 su kryžiuočiais sudarė slaptą nuo Kęstučio Dovydiškių sutartį. Sužinojęs apie tai, Kęstutis 1381 m. lapkričio mėn. pašalino Jogailą iš valdžios ir išstūmė į Vitebską. 1382 06 12 Jogaila, remiamas Skirgailos ir Kaributo, užėmė Vilnių ir susigrąžino valdžią. Dėl to 1382 m. liepos 6 d. su kryžiuočiais sudarė Bražuolės sutartį, kuria šie pasižadėjo neremti Kęstučio ir jo sūnų. Liepos 20 d. Jogaila ir kryžiuočių kariuomenė užėmė Trakus, klasta suėmė Kęstutį ir Vytautą. Kęstutis Krėvos pilyje buvo nužudytas. Už paramą 1382 10 31 Dubysos sutartimi Ordinui buvo atiduota žemaitija iki Dubysos. Pabėgęs iš nelaisvės Vytautas prisiglaudė pas kryžiuočius ir šie 1383 07 30 paskelbė Jogailai karą. Jogaila priėmė pasiūlymą vesti Lenkijos karalienę Jadvygą ir sujungti LDK su Lenkija. 1385 08 14 buvo sudaryta Krėvos sutartis. 1386 02 15 pasikrikštijo Vladislovo vardu, 1386 02 18 vedė Jadvygą ir 1386 03 14 buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi. 1387 m. pradėjo Lietuvos krikštą. įkūrė Vilniaus vyskupiją. Bajorams suteikė privilegijų, Vilniaus miestiečiams – savivaldą. 1386 m. uždraudė katalikų santuokas su stačiatikiais. Tai sukėlė Vytauto šalininkų bajorų nepasitenkinimą. 1392 m. Jogaila Astravo sutartimi grąžino Vytautui Trakų kunigaikštystę ir paskyrė jį vietininku Lietuvoje. 1401 m. Vilniaus–Radomo sutartimi Jogaila patvirtino Vytautui Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdžią iki gyvos galvos. 1410 m. žalgirio mūšyje buvo nominalus vyriausiasis kariuomenės vadas. 1413 10 02 Harodlės sutartimi pripažino LDK teisę ir po Vytauto mirties turėti atskirą didįjį kunigaikštį, išrinktą su Lenkijos karaliaus žinia. 1411–1422 m. su Vytautu karinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis kovojo dėl kryžiuočių užgrobtų LDK ir Lenkijos žemių. 1429 m. Lucko suvažiavime parėmė Vytauto karūnavimą, vėliau tam priešinosi. Po Vytauto mirties didžiuoju kunigaikščiu paskyrė švitrigailą. Valdydamas Lenkiją, Jogaila 1386 02 18 Krokuvos, 1386 03 29 Korčyno ir 1388 02 29 Piotrkovo privilegijomis patvirtino šlėktų teises, įsipareigojo nesuteikti tarnybų svetimšaliams. 1387 m. prie Lenkijos baigė prijungti Raudonąją Rusią. 1404 05 23 Racionžo sutartimi atnaujino 1343 m. Kališo sutartį su Kryžiuočių ordinu, išpirko iš jo Dobrynės žemę ir sankcionavo 1398 m. Salyno sutartį. 1420–1421 m. atsisakė husitų jam siūlomo čekijos sosto, 1424 04 09 Velūnės ediktu uždraudė Lenkijos gyventojams remti husitus. 1430 03 04 Jedlnios ir 1433 m. Krokuvos privilegijomis išplėtė lenkų šlėktų teises. 1432 m. Gardino sutartimi Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu patvirtino žygimantą Kęstutaitį.