Home / Asmenybės / M / Maironis-Mačiulis Jonas

Maironis-Mačiulis Jonas

Maironis-Mačiulis Jonas (1862 11 02–1932 06 28). Poetas, kunigas. 1909–32 m. Kauno kunigų seminarijos rektorius. 1894–1909 m. Peterburgo dvasinės akademijos profesorius, nuo 1903 m. teologijos daktaras. 1922–24 m. dėstė Kauno universitete. 1905 m. buvo vienas iš Lietuvos krikščionių demokratų partijos programos rengėjų. Reikšmingiausia kūrybos dalis – lyrika. Išleido eilėraščių rinkinius „Pavasario balsai“ (1895), poemas „Tarp skausmų į garbę“ (1895), „Nuo Birutės kalno“ (1904), „Jaunoji Lietuva“ (1907), „Raseinių Magdė“ (1909), „Mūsų vargai“ (1920). Parašė operų libretų, istorinę draminę trilogiją „Kęstučio mirtis“ (1921), „Vytautas pas kryžiuočius“ (1925) ir „Vytautas – karalius“ (1930), literatūros istorijos ir kritikos darbų, publicistinių straipsnių, teologijos studijų. Kūryboje idealizavo herojišką Lietuvos praeitį, poetizavo gamtą, skelbė tikėjimą lietuvių tautos ateitimi. Vertė A. Mickevičiaus ir kt. poetų kūrybą, Rigvedos himnus.