Home / Asmenybės / Š / švitrigaila

švitrigaila

Švitrigaila (apie 1370–1452 02 10), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir jo antrosios žmonos Julijonos, Tverės kunigaikštytės, sūnus. 1386 m. švitrigaila kartu su kitais keliais broliais Krokuvoje priėmė krikštą ir gavo Boleslovo vardą. Viešajame valstybės gyvenime švitrigaila pasirodė 1382 10 31, kai pasirašė tris aktus su Kryžiuočių ordino atstovais. 1393 m. Vytautas užėmė Vitebską ir surakinęs jo gynėją švitrigailą, išsiuntė jį į Krokuvą. Nepatenkintas likimu, šis 1396 m. pabėgo į Vengriją. Nuo to laiko prasidėjo ilga švitrigailos kova su Vytautu dėl LDK sosto. švitrigaila ieškojo Kryžiuočių ordino, šv. Romos imperijos, Maskvos didžiosios kunigaikštystės paramos. Jį rėmė rusiškosios LDK žemės. Už rengiamus sąmokslus buvo Vytauto kalinamas, o kai su juo susitaikydavo, gaudavo valdyti LDK žemių: černigovą, Novgorodą Severską, Brianską. Nuo 1420 m. švitrigaila pradėjo Vytautą remti: drauge su kitais pasirašė Melno taiką. 1430 m., po Vytauto mirties, LDK kunigaikščiai ir didikai paskelbė jį Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Gindamas LDK suverenumą, buvo sumanęs karūnuotis, tačiau Jogaila atšaukė brolio išrinkimą didžiuoju kunigaikščiu. Konfliktas virto karu. Remiamas Kryžiuočių ordino, imperatoriaus Zigmanto, Moldavijos valdovo, Didžiosios ordos totorių ir Rusios kunigaikščių, švitrigaila atrėmė lenkų bandymus užimti Volynę, panaikinti LDK savarankiškumą. Tačiau lenkams apkaltinus jį stačiatikybės Lietuvoje platinimu, 1432 m. buvo sukurstytas sąmokslas ir švitrigaila pabėgo į Polocką, o didžiuoju kunigaikščiu tapo žygimantas Kęstutaitis. LDK prasidėjo vidaus karas. Lemiamame Pabaisko mūšyje (1435 m.) švitrigailos ir Livonijos ordino kariuomenė buvo sumušta. švitrigaila neteko valdžios daugelyje rusų žemių ir 1437 m. pasidavė Lenkijai. 1440 m. žuvus žygimantui, švitrigaila tapo LDK didžiojo kunigaikščio Kazimiero vietininku Lucke. Palaidotas Vilniaus katedroje.