Home / Asmenybės / V / Vaza Jonas

Vaza Jonas

Vaza Jonas Kazimieras (1609 03 22–1672 12 l6). Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius (1648–1668). Zigmanto Vazos sūnus. Paskutinis iš Vazų dinastijos. Jono Kazimiero politikai įtaką darė žmona (buvusi Jono Kazimiero brolio Vladislovo žmona) prancūzė Marija Liudvika. Valdant Jonui Kazimierui, Lenkijos ir Lietuvos valstybė nuolat kariavo: 1648–1654 m. vyko ukrainiečių ir baltarusių nacionalinio išsivadavimo karas, 1654–1667 m. Lietuvos ir Lenkijos karas su Rusija, 1655–1660 m. – su švedija. Lietuva kurį laiką buvo užimta svetimų kariuomenių; jos niokojo kraštą, smuko ekonomika, pakriko kariuomenė. Jonušo Radvilos vadovaujama LDK didikų ir bajorų grupuotė 1655 10 20 Kėdainių sutartimi nutraukė uniją su Lenkija ir sudarė sutartį su švedija. Tuo panaikino Jono Kazimiero valdžią LDK. Jonas Kazimieras juos pasmerkė, o Radvilą paskelbė tėvynės išdaviku. 1655 m. spalio viduryje, gelbėdamasis nuo švedų kariuomenės, užėmusios didumą Lenkijos, Jonas Kazimieras pabėgo į Austriją. 1656 01 01 grįžo ir organizavo kovą su švedais. Su Brandenburgo kurfiurstu Frydrichu Vilhelmu 1657 m. pasirašė Vėluvos-Bidgoščiaus traktatą (atsisakė suvereno teisių į Prūsijos kunigaikštystę), 1660 m. su švedais sudarė Olyvos taiką (atsisakė teisių į švedijos sostą) ir 1663 m. su Rusija Andrusovo paliaubas. Jonui Kazimierui valdant, seimuose vėl pradėta priiminėti atskiras LDK konstitucijas (juos priėmė 7 seimai iš 20). Norėdamas įgyvendinti „vivente rege“ elekcijos principą (naujas karalius renkamas esant gyvam senajam), nesėkmingai bandė palaužti lenkų ponų opoziciją. Po Olyvos taikos susirūpino LDK gynyba. Lenkijos ir LDK ūkinį smukimą ir finansinę krizę (ypač skolas samdomajai kariuomenei) bandė spręsti infliacija (įsteigė kelias pinigų kalyklas). Prieš karaliaus valdžios stiprinimą 1665 m. kilo feodalų maištas (rokošas). Politiniame gyvenime įsigalėjo ponai. Nepajėgdamas susidoroti su valstybės problemomis, 1668 09 l6 atsisakė sosto ir 1669 m. išvyko į Prancūziją.