Home / Asmenybės / V / Vydūnas

Vydūnas

Vydūnas, Storosta Vilhelmas (1868 03 22–1953 02 20). Mažosios Lietuvos lietuvių rašytojas, filosofas. 1895 m. įsteigė Tilžės lietuvių giedotojų draugiją, ilgą laiką jai vadovavo. 1902–1935 m. dalyvavo Vokietijos teosofų draugijos veikloje. žurnalų „šaltinis“ (1905–1909), „Jaunimas“ (1911–1914), „Naujovė“ (1915), „Darbymetis“ (1921–1925) redaktorius. 1944 m. evakuotas į Vokietiją. Parašė filosofijos („Visatos sąranga“ (1907), „Likimo kilmė“ (1908), „Sąmonė“ (1936) ir kt.) darbų, veikalų kalbos ir istorijos temomis („Vadovas lietuvių kalbai pramokti“ (1912), „Lietuvos praeitis ir dabartis“ (1916), „Lietuvių kalbos įvadas“ (1919) ir kt.), dramų (trilogijos „Probočių šešėliai“ (1908), „Amžina ugnis (1913), tragedija „Pasaulio gaisras“ (1928) ir kt.), sukūrė dainų, išvertė į lietuvių kalbą J. Gėtės, I. Kanto, F. Nyčės, R. Tagorės ir kt. autorių kūrinių, indų poemą „Bhagavadgita“. Vydūno filosofijoje ryški senosios indų filosofijos, platonizmo, neoplatonizmo, krikščioniškojo misticizmo, panteizmo įtaka.