Home / Asmenybės / Z / Zigmantas I

Zigmantas I

Zigmantas I Liuksemburgietis (1368 02 15–1437 12 09). Karolio IV sūnus, paskutinis iš Liuksemburgų dinastijos. šv. Romos imperijos imperatorius (1410). 1382 m. vedė Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko viduriniąją dukterį Mariją. Mažalenkiai buvo pripažinę jį savo karaliumi, o šis net buvo atvykęs į Lenkiją ir mėgino sėstis į jos sostą. Lenkai reikalavo, kad, Marijai tapus karaliene, lenkų vainikas nebūtų sujungtas su Vengrijos vainiku. Zigmanto ketinimams sutrukdė jo žmonos vainikavimas Vengrijos karūna. Tuomet lenkai pasirinko Marijos seserį Jadvygą, vėliau ištekėjusią už Jogailos. Zigmantas I 1387 m. buvo karūnuotas Vengrijos karaliumi, o 1419–1421 m. ir nuo 1436 m. Zigmantas buvo ir čekijos valdovas. Zigmantas I pasižymėjo kaip žiaurus ir klastingas valdovas. Jis buvo ir Konstanco susirinkimo, vykusio 1414–1418 m. ir likvidavusio bažnyčios skilimą, svarbiausias organizatorius. Jame sankcionavo J. Huso, kuriam kiek anksčiau pats buvo davęs apsaugos raštą, ir Jeronimo Prahiškio nužudymą. Zigmantas I slopino husitų judėjimą, rėmė Kryžiuočių ordiną – jam 1420 m. pripažino žemaitiją. 1429 m. Zigmanto iniciatyva vykusiame Lucko suvažiavime siekė, kad LDK neremtų husitų, stengėsi suardyti LDK ir Lenkijos sąjungą, siūlė vainikuoti Vytautą karaliumi.