Home / Konspektai / 1905 m. revoliucija ir didysis Vilniaus Seimas

1905 m. revoliucija ir didysis Vilniaus Seimas

Revoliucijos Rusijoje priežastys:

Vidinės:

  • Rusijos imperijoje viešpatavo absoliutizmas (patvaldystė) – nebuvo konstitucijos, parlamento, gyventojai neturėjo pilietinių teisių. Paskutinis caras Nikolajus II ir jo aplinka vengė esminių permainų.
  • XIX a. pab. sparčiai vykstant pramonės perversmui atsirado daug darbininkų, kurie reikalavo geresnių gyvenimo ir darbo sąlygų. Daugėjo streikų, demonstracijų.
  • Valstiečiai buvo nepatenkinti pusiau feodaliniais santykiais (bendruomeniniu žemės valdymu, pusiau feodaliniais santykiais.
  • XIX-XX a. sandūroje ėmė kurtis politinės liberalų ir demokratų partijos, reikalavusios konstitucijos bei pilietinių teisių.

Išorinė: 1904-1905 m. Rusijos-Japonijos karas dėl įtakos Kinijoje, kurį Rusija pralaimėjo, dar labiau išryškino šalyje subrendusią krizę.

Kruvinasis sekmadienis (1905 m. sausio 9 d.). Revoliucijos pradžia. Imperijos sostinėje Sankt Peterburge buvo sušaudyta taiki darbininkų demonstracija, ėjusi pas carą prašyti pagerinti padėtį (suteikti asmens, žodžio, spaudos, susirinkimų laisvę). Vyriausybė manė, kad šūviais įbaugins liaudį ir sustabdys revoliucijos kilimą. bet žinia apie darbininkų sušaudymą sukėlė nepasitenkinimą – vyko mitingai, demonstracijos, visuotiniai streikai.

Spalio manifestas (1905 m.)

  • Išdėstyti konstitucinio valdymo pagrindai, pažadėta sušaukti tautos atstovybę – Rusijos valstybės dūmą.
  • Carui paliktos tik išimtinės teisės: užsienio politika, karo skelbimas ir taikos sudarymas, ministrų skyrimas.
  • Skelbiamos demokratinės laisvės.

Revoliucijos padariniai:

  • Revoliucija pralaimėjo. Rusija netapo nei demokratine respublika, nei konstitucine monarchija.
  • Absoliutizmą pakeitė parlamentinė monarchija su Valstybės Dūma.
  • Gyventojai įgijo tam tikras pilietines teises.
  • Pagyvėjo visuomeninis politinis gyvenimas, susikūrė įvairios politinės partijos.
  • Sumažėjo pavergtų tautų priespauda.

Reikšmė Lietuvai:

  • Lietuva nepriklausomybės ar autonomijos neiškovojo, tačiau tauta pribrendo naujiems politiniams siekiams.
  • Buvo panaikinti valstiečių išperkamieji mokesčiai.
  • Leista mokyti lietuvių kalba bei lietuviams užimti mokytojų vietas.
  • galėjo veikti lietuvių švietimo, kultūros bei ekonominės organizacijos.

Spaudos draudimas Lietuvoje buvo panaikintas 1904 m. gegužės 7 d.

Didysis Vilniaus seimas (1905 m gruodžio 5 d.) Idėja kilo dienraščio „Lietuvos žinios” redakcijoje, o suvažiavimą organizavo 15 žmonių komitetas, vadovaujamas J.Basanavičiaus. Susirinko apie 2000 atstovų iš įvairių gyventojų sluoksnių: valstiečiai, inteligentai, dvarininkai, dvasininkai.

  • Pagrindinis nutarimas: reikalauti Lietuvai autonomijos su seimu Vilniuje, išrinktu visuotiniu balsavimu. Autonomija savivalda, savarankiškumas, teisė pačiam tvarkyti savo reikalus.
  • Ką turi apimti autonomija? Etnografinė Lietuva ir ekonomiškai, tautiškai, kultūriškai jai artimi kaimyniniai kraštai.
  • Suvalkų lietuviai siekė prijungti Užnemunę prie Lietuvos.
  • Senoji Rusijos santvarka turi būti panaikinta, caro vyriausybė nuversta.
  • Kokiomis priemonėmis reikia siekti autonomijos? Vienyti lietuvių politines jėgas ir jungtis su kitomis Rusijos tautomis; boikotuoti rusų valdžią: nemokėti mokesčių, uždarinėti monopolius, neleisti vaikų į rusiškas mokyklas, neiti į kariuomenę, teismus ir  kitas valdžios įstaigas, rengti streikus.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>