Home / Konspektai / ATR politinis smukimas ir žlugimas XVII-XVIII a.

ATR politinis smukimas ir žlugimas XVII-XVIII a.

Valstybės silpnumo priežastys

Ūkinės:

  • Kapitalistinių santykių plitimas Vakarų Europos šalyse vis labiau siejo Lietuvos žemės ūkį su pasauline rinka. Vis daugiau pardavinėjant ir perkant užsienyje, nesiplėtojo prekiniai-piniginiai santykiai vidaus rinkoje: nyko miestų amatai, nesivystė manufaktūros, sulėtėjo miestų augimas.
  • Staigus žemės ūkio produktų paklausos padidėjimas vertė stiprinti lažinį ūkį, didinti duokles. Baudžiavinį ūkį žlugdė valstiečių priešinimasis dvarui, masiniai bėgimai.
  • Ekonomiką žlugdė didikų viešpatavimas, ginkluotos tarpusavio kovos, pareikalavusios daug lėšų.

Politinės:

  • Karaliaus valdžia buvo apribota, neteko reikšmės bajorų seimai, rimtus sprendimus priimti trukdė liberum veto teisė. Feodalai galėjo būtis į karines grupuotes, nepritarti karaliaus siūlomiems įstatymas ir lemti užsienio politiką.

Karai su Rusija ir Švedija

Metai

Kas kariavo Priežastys Rezultatai
1600-1629 m. ATR su Švedija

ATR karalius Zigmantas Vaza norėjo susigrąžinti Švedijos sostą ir įsiviešpatauti Rytiniame Baltijos jūros regione.

J.Chodkevičiau pergalė Salaspilio kautynėse buvo trumpalaikė. Karas baigėsi Altmarko sutartimi: Švedijai atiteko jos užimta Livonija su Ryga, o Latgala su Daugpiliu liko ATR sudėtyje.
1654-1667 m. ATR su Rusija

Ukraina, buvusi ATR sudėtyje, prisijungė prie Rusijos.

Pasirašyta Andrusovo taika: Ukraina padalyta į dvi dalis – kairysis Dniepro krantas atiteko Rusijai, dešinysis – ATR. Kai kurios rusų žemės su Smolensku buvo prijungtos prie Rusijos.
1655-1660 m. ATR su Švedija

Dalis Lietuvos feodalų buvo pasirašę sutartį, pagal kurią visiškai pasidavė Švedijai, tačiau švedai nevertino unijos su Lietuva.

Švedai neįgijo naujų teritorijų, bet išlaikė anksčiau užimtąsias.

 

 

1700-1721 m. Šiaurės karas

(ATR, Danija ir Rusija su Švedija)

Švedijos įsigalėjimas Baltijos jūroje kenkė kitų Baltijos .valstybių interesams

 

 

Sudaryta Ništato taika: Švedija atidavė Rusijai visas savo žemes Baltijos jūros pakrantėse, Rusija gavo platų išėjimą į Baltijos jūrą ir tapo galingiausia valstybe Rytų Europoje. ATR šiame kare nieko nelaimėjo. Paspartėjo jau anksčiau prasidėjęs valstybės smukimas, susilpnėjo tarptautinė padėtis, gretimos šalys vis labiau kišosi į jos reikalus, sutriko šalies gyvenimas, nusmuko ekonomika, kilo badas ir maras, įsigalėjo anarchija.

Jonas Karolis Chodkevičius (1560-1621 m.) – LDK valstybės ir kariuomenės veikėjas. Vienas žymiausių tų laikų Europos karvedžių – laimėdavo taktiniu manevravimu, staigumu, išankstiniu priešo planų atskleidimu, griežta drausme Pasižymėjo per LDK ir Švedijos pirmąjį karą, laimėjęs Salaspilio kautynes (1605 m.) su beveik tris kartus mažesnėmis pajėgomis nei švedų kariuomenė.

Nebylusis seimas (1717 m.) —ATR karalius, nesugebėdamas atkurti šalyje stabilumo ir išspręsti ginčų su bajorais, paprašė Petro I tarpininkavimo. Seimas buvo pramintas nebyliuoju, nes užtruko tik 6 valandas ir jame niekas bekalbėjo. Caro generolas padiktavo taikos sąlygas, o kariuomenė garantavo, kad reikalavimai bus priimti. Bajorams buvo uždrausta kurti karines sąjungas, apribota etmonų valdžia ir nustatytas kariuomenės skaičius.

Bandymai daryti reformas

Radomo konfederacija. Ją subūrė Jekaterina II, nes Rusijai nepatiko ryžtingos, valstybę stiprinančios reformos, kurias vykdė „patriotų” partija (didikai Čartoriskiai). Respublikoje buvo atkurta senoji visuomeninė santvarka, išsaugotos bajorų teisės. Rusija gavo juridinę teisę kištis į ATR vidaus gyvenimą.

Nuolatinė taryba (1775-1789 m.) po pirmojo Respublikos padalijimo tapo aukščiausiu valdžios organu. Rusija norėjo ją laikyti savo įtakoje, o per ją valdyti visą kraštą. Todėl pavyko įgyvendinti tik dalinius pertvarkymus prekybos, pramonės, finansų ir kitose ūkio srityse. Panaikinta bajorų privilegija išvežti ir įvežti užsienio prekes be muitų, sudarytos prekybos sutartys su gretimomis valstybėmis, stengtasi pagerinti vidaus ir sausumos kelius.

Ketverių metų seimas (1788-1792 m.), sudarytas iš Lenkijos ir Lietuvos bajorų, ėmėsi didelių reformų.

  • Padidinta ATR kariuomenė, sudaryta bendra karo komisija.
  • Paleista Nuolatinė taryba.
  • Uždėti mokesčiai privačioms (dvarininkų) ir bažnytinėms (dvasininkų) valdoms.
  • Miestiečiams suteiktos teisės ir privilegijos, kuriomis iki tol naudojosi tik bajorija – teisė būti žemės savininkais, užimti valstybines tarnybas, siųsti savo atstovus į seimą.

Gegužės 3 d. konstitucija (1791 m.) – valdymo įstatymas, kuriame buvo surašyti pagrindiniai reformų principai:

  • Panaikintas karalių rinkimas, įvesta paveldima konstitucinė monarchija.
  • Aukščiausioji valdžia suskirstoma į įstatymų leidžiamąją (Seimas), vykdomąją(karalius ir Ministrų taryba) ir teisminę.
  • Seime klausimai sprendžiami balsų dauguma, panaikinta liberum veto teisė.
  • Neliko valstybės dalijimo į Lenkijos karalystę ir LDK. Respublika vadinama Lenkija.
  • Patvirtintos miestiečiams suteiktos teisės.
  • Išliko bajorų luominės tesės ir privilegijos, nepanaikinta baudžiava.
  • Valstybės valdžia įpareigota globoti valstiečius.

Konstitucija neišsprendė svarbiausio klausimo, kokia – unitarinė ar federacinė – bus reorganizuota valstybė.

„Gegužės 3-osios Konstitucija“ATR valdymo įstatymas (1791m.), kuriame buvo surašyti pagrindiniai reformų principai: valdžių pasidalijimas, perėjimas prie paveldimos konstitucinės monarchijos, bajorų ir miestiečių teisių įtvirtinimas, liberum veto panaikinimas.

„Liberum veto“Lietuvos–Lenkijos valstybėje – kiekvieno seimo atstovo teisė atmesti seimo siūlymą (1652 m.). Lietuvoje įsigaliojo po Liublino unijos(1569 m.), panaikinta 1791 m. Gegužės 3-iosios konstitucijos.

Torgovicos konfederacija (1792 m.) buvo nukreipta prieš reformas ir konstituciją. Norėta gaivinti bajorijos laisves. Kai Jekaterina II atsiuntė konfederatams į pagalbą kariuomenę, konstitucijos šalininkai buvo nugalėti, o pati konstitucija ir Ketverių metų seimo reformos panaikintos.

ATR padalijimai

Metai Valstybė Kokia teritorija atiteko?
1772 m. Rusija Polocko, Vitebsko vaivadijos LDK rytuose
Austrija Galičo, Lvovo, Belzo vaivadijos Lenkijoje
Prūsija Pamarys be Dancigo su Kulmu, Marienburgu
1792 m. Rusija Dešiniakrantė Ukraina, diduma Gudijos – Minskas, Braclava
Prūsija Vakarinės lenkų žemės – Dancigas, Brestas, Polockas
1795 m. Rusija Gudija ir Lietuva iki Nemuno
Austrija Lenkų žemės kartu su Krokuva
Prūsija Lietuvos Užnemunė ir Lenkijos dalis su Varšuva

1794 m. sukilimas – tai paskutinis mėginimas gelbėti Respubliką. Konstitucijos šalininkai priešinosi Rusijos ir Prūsijos invazijai. Sukilimui vadovavo T.Kosciuška ir J.Jasinskis. Sukilėliai užėmė Vilnių, paskelbė savo aktą ir sudarė vyriausybę – Lietuvos tautinę aukščiausią tarybą. Sukilimo pralaimėjimo priežastys:

  • Nesutarimai tarp sukilėlių vadų.
  • Valstiečiai linko prie sukilėlių, bet priešinosi dvasininkams ir rekrūtų gaudymui. Norint laimėti, reikėjo panaikinti baudžiavą.
  • Sukilimui Lietuvoje slopinti Rusija panaudojo žymiai didesnę kariuomenę.

ATR žlugimo priežastys:

Išorinės:

  • Svetimų kraštų monarchai įtraukė Respubliką į jiems palankius karus.
  • Rusija, Austrija, Prūsija siekė naujų teritorijų ir kišosi į ATR vidaus reikalu bei užsienio politiką.

Vidinės:

  • Vakarų Europoje vyravo tautinių ir centralizuotų monarchijų tipas. ATR buvo didžiulė, daugiatautė, įvairių tikybų ir kultūrų valstybė. Ją valdė svetimšaliai valdovai.
  • Feodalinis ūkininkavimas, paremtas baudžiava, stabdė pramonės ir miestų augimą.
  • Valstybėje buvo įsigalėjusios bajoriškosios laisvės, nuolatinės bajorų kovos, ginkluotos konfederacijos, siekusios asmeninės naudos.

Bajorų anarchijaXVIII a. ATR seimuose ir pačioje valstybėje įsigalėjusi bajorų savivalė, paremta liberum veto teise, jų nuolatinės tarpusavio kovos, paspartinusios valstybės žlugimą.

Padalijimai1772, 1793, 1795 m. – Rusijos, Prūsijos ir Austrijos sutartys dėl ATR teritorijų pasidalijimo; ATR likvidavimas.

Konfederacija – 1. ATR – politinė ginkluota bajorų karinė sąjunga, vykdanti valdžios funkcijas. Žymiausios – Vilniaus, Radomo, Baro, Torgovicos. 2. Nuolatinė valstybių sąjunga, kai besivienijančios valstybės, išsaugodamos nepriklausomybę, koordinuoja savo politiką. Gali peraugti į federaciją.

Tadas Kosciuška (1746-1818 m.) karininkas, inžinierius. 1794 m. ATR sukilimo prieš Rusiją vadas, siekė suteikti asmens laisvę valstiečiams. JAV  nepriklausomybės karo dalyvis. Kosciuškos vardu pavadinta aukščiausia Australijos viršukalnė, apygarda JAV Indianos valstijoje, miestas JAV bei sala Aliaskos pakrantėje.

J. Jasinskis (1761-1794 m.)  karininkas. 1794m. sukilimo vadas Lietuvoje. Dėl savo radikalumo ir siekimo plėsti Lietuvos valstybės savarankiškumą pašalintas iš pareigų. Rašė eilėraščius lenkų kalba, juose reiškė patriotines idėjas, aukštino Prancūzijos Didžiąją revoliuciją, propagavo jakobinų pažiūras.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>