Home / Konspektai / Egipto civilizacija

Egipto civilizacija

Į pietvakarius nuo Mesopotamijos , Nilo slėnyje, Egipte, išsivystė kita civilizacija . Egipto civilizacija užgimė kiek vėliau nei Šumero ir gyvavo daugiau kaip 3000 metų . Per tą laiką ji patyrė tris klestėjimo ir du nuosmukio laikotarpius, tačiau egiptiečių visuomenė beveik nepasikeitė . Didikai gyveno prabangoje, valstiečiai dirbo laukuose , o vergai tarnavo savo šeimininkams.

Nilo slėnis buvo žemiškasis rojus klajoklių gentims , kurios vertėsi rankiojimu ir medžiokle . Apie 6000 m.pr.Kr. egiptiečiai jau statė gyvenvietes, tapo žemdirbiais ir gyvulių augintojais. Laikui bėgant egiptiečių gyvenvietės jungėsi į sritis, vadinamas nomais. Kiekvienas nomas garbino savo dievus, turėjo savo diduomenę. Svarbiausius reikalus tvarkė nomarchas – nomo viršininkas. Nomai tarpusavyje dažnai kariavo. Taip formavosi mažų valstybėlių junginiai. Iš jų vėliau susidarė dvi stambios karalystės : Žemutinio Egipto karalystė (Nilo deltoje) ir Aukštutinio Egipto karalystė (į pietus nuo deltos). Apie 3100 m.pr.Kr. Aukštutinio Egipto karalius Menas užkariavo Žemutinį Egiptą ir suvienijo šalį , sostinė – Memfis.

Senoji Karalystė (centras Memfyje). Jos įkūrėjas laikomas Džoseris. Ji gyvavo 2700-2200 m.pr.Kr.  Tuo laikotarpiu pagerėjo žemės ūkis , buvo kontoliuojama drėkinimo kanalų bei užtvakų būklė , buvo gabenama rūda įrankiams gaminti , pradėtas naudoti žiedžiamasis ratas ( puodams gaminti) , statomos piramidės.

Po suirutės susikūrė Vidurinioji karalystė, gyvavusi nuo 2000-1800 m.pr.Kr. Jos sostinė buvo Tėbai. Šalį valdė vienas faraonas. Buvo atstatoma ir plečiama irigacinė sistema. Iškastais kanalais plaukiojo laivai, pagyvėjo prekyba. Egiptiečiai nuolat prekiavo su Kretos sala , vykdavo į Palestiną, Siriją. Buvo praplėsta Egipto teritorija iki antrojo Nilo slenksčio. 1800 m.pr.Kr. prasidėjo antrosios suirutės laikotarpis.Vyko tarpusavio karai, pradėjo veržtis gentys iš Azijos (hiksai) , jie ir užvaldė šalį.

Išvijus hiksus iš Egipto prasidėji Naujoji karalystė , trukusi 1570-1100 m.pr.Kr. Ji buvo turtungesnė ir galingesnė nei pastarosios. Gerai apginkluota kariuomenė (  kariniais vežimais, bronzineis ginklais ) išplėtė Egipto sienas rytuose iki Eufrato upės , o pietuose siekė ketvirtąjį Nilo slenkstį. Nugalėtos tautos mokėjo duoklę. Žymiausias valdovas buvo Ramzis II  . Prasidėjus suirutei (kitataučių puldinėjimai) 525 m.pr.Kr. Egiptas tapo Persijos imperijos dalimi.

Egipto valdovais buvo faraonai. Juos laikė žmonėmis-dievais. Dažniausiai jais tapdavo vyrai, nes sostą iš tėvo perimdavo sūnus.

Be faraono ir jo šeimos , aukščiausią padėtį visuomenėje užėmė žyniai ir didikai. Žyniai perduodavo duoklę dievams. Laikui bėgant jie sukaupė didelius turtus ir ėmė daryti įtaką šalies valdymui. Didikai tarnavo faraonui. Jie buvo sričių valdytojai, mokesčių rinkėjai, kariuomenės vadai, ministrai ir kt. Aukščiausias valdininkas buvo viziris. Jis vadovavo vyriausybei .Didikais dažniausiai tapdavo faraono draugai.

Prižiūrėtojai ir sargybiniai saugojo faraoną. Dažniausiai tai buvo žmonės iš pasiturinčių šeimų.

Valstiečiai ir amatininkai . Valstiečiai dirbdavo žemę.Amatinikų dirbtuvės veikdavo daugelyje miestų . Jie buvo dailidės , kepėjai , juvelyrai , aludariai, verpėjai ir kt.

Vergai. Dažniausiai jie buvo parsigabenami po karo . Tai buvo karo belaisviai. Namų vergai tarnaudavo didikams , žiniams. Jie gamindavo maistą, šukuodavo plaukus, prižiūrėdavo vaikus, tvarkydavo namus. Kiti vergai dirbdavo kasyklose , žemės darbus. Juos stipriai bausdavo.

Egiptietės moterys turėjo šiek tiek daugiau tesių nei Mesopotamijos. Jos galėjo valdyti turtą savo vardu ir užrašyti jį testamentu kam panorėjusios. Tačiau moterys negalėjo tapti raštininkėmis, žynėmis ir pareigūnėmis. ( Nors kartą Egipto faraonu yra buvusi moteris prisidengusi vyro Hečepsuta vardu )

Egiptiečių raštas atsirado IV tūkstantmečio pr.Kr. pabaigoje. Egiptiečiai rašydavo papiruse arba užrašus kaldavo ant akmens. Rašto rūšys buvo : hieroglifinis, hieratinis, demotinis.

Egiptiečiams reikejo nuolat skaičiuoti. Taip atsirado matematika. Jie sugebėjo atlikti visus keturis veiksmus ir galėjo skaičiuoti trupmenomis.  Egiptiečiai mokėjo ir matavimo meno. Matuodavo sklypus, kasdavo kanalus. Manoma kad iš žemės matavimo meno atsirado geometrija. Jie mokėjo apskaičiuoti nupjautinės piramidės plotą ir apskritimo ilgio santykį su skersmeniu.

Dangaus kūnų stebėjimas padėjo egiptiečiams nustatinėti Nilo potvynius . Turėjo tikslų kalendorių. Stebėdami žvaigždžių padėtį žinodavo kada geriausias laikas sėti ir nuimti derlių. Cheopso piramidės šonai tiksliai nukreipti į pietus , šiaurę, vakarus ir rytus. Tai buvo astronomijos pagrindai.

Balzamuodami egiptiečiai padarė labai didelę pažangą medicinoje. Jie įgijo daug žinių apie kūno anatomiją ir vidaus organus. Gydytojai aprašė įvaires ligas ir jų gydymą. Egiptiečiai nustatė širdies reikšmę kraujo apytakos sistemoje.

Menas. Vyravo didingas formos monumentalumas, griežtas ir ryškus konstruktyvizmas, geometrinis taisyklingumas, atidus natūros stebėjimas. Sėdinčios figūros būtinai tūrėjo būti sudėjusios rankas ant kelių, vyrai vaizduojami tamsesne nei moterų oda.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>