Home / Konspektai / Kapitalistinių santykių atsiradimas

Kapitalistinių santykių atsiradimas

Kapitalistiniai santykiaiūkiniai santykiai, pagrįsti privačia iniciatyva, gamybos priemonių nuosavybe ir samdoma darbo jėga.

Kapitalizmasekonominė sistema, pagrįsta privačia nuosavybe, asmens teise imtis verslo ir siekti pelno, dalyvaujant nuolatinėje konkurencijoje.

Kapitalistinių santykių atsiradimo prielaidos:

  • Viduramžių laimėjimai (patobulintas vandens variklis, atsirado krumplinės pavaros, gręžimo staklės, aukštakrosnės, karavelės, knygų spausdinimas) didino visuomenės poreikius, plėtė gamybos apimtį, kariuomenėms reikėjo daugiau ir tobulesnių ginklų. Vyravusi cechinė gamyba tų poreikių patenkinti negalėjo.
  • XV a. nedidelės amatininkų dirbtuvės buvo pertvarkomos į manufaktūras. Jos priklausė privatiems asmenims, o jose dirbo samdomieji darbininkai.
  • Vyko nauji socialiniai procesai. Jau po Kryžiaus žygių Vakarų Europoje daugelis valstiečių buvo paleisti iš baudžiavos ir ėmė ūkininkauti savarankiškai. Vieni prasigyveno, kiti nuskurdo, buvo nuvaromi nuo žemės; miestuose nusigyveno dalis amatininkų, taigi atsirado samdomoji darbo jėga.
  • Plėtėsi prekyba Europos šalyse bei su kitais kraštais, pirkliai ėmė investuoti pinigus į gamybą, tapo įmonių savininkais.

Cechas – feodalinio miesto amatininkų susijungimas, besiverčiantis tuo pačiu amatu, reglamentuojantis gamybą ir produkcijos realizavimą. Lietuvoje pirmieji cechai susikūrė XV a. pab. Vilniuje.

Manufaktūra – stambi įmonė, paremta rankų darbu, bet jau su darbo pasidalijimu ir samdomaisiais darbininkais. Pirmosios manufaktūros atsirado Italijoje XIV-XV a. LDK teritorijoje kūrėsi XVIII a. Šiaulių ekonomijoje, jų steigimo pradininkas – A.Tyzenhauzas.

Kapitalizmas Anglijoje

Priežastys: XV a. Anglijoje pagrindine ūkio šaka tapo gelumbės gamyba. Jai reikėjo daug vilnos, todėl naudingiau pasidarė auginti daug avių, kurioms reikėjo daug ganyklų. Bajorija plėtė ganyklų plotus, užgrobdama bendruomenines žemes ir valstiečių sklypus. toks priverstinis valstiečių nuvarymas nuo žemės Anglijoje įgijo aptvėrimų pavadinimą. Dėl aptvėrimų valstiečiai, netekę žemės ir pragyvenimo šaltinio, darbo ieškojosi miesto manufaktūrose.

Kapitalistiniai santykiai žemės ūkyje: Anglijos bajorai, užgrobę valstiečių žemes, ūkininkavo naujoviškai: nuomodavo žemę fermeriams arba patys jais tapdavo. Darbams samdydavo bernus – žemės ūkio darbininkus. Siekdami pelningiau realizuoti produkciją, naujieji bajorai rūpinosi ir prekyba, taikėsi prie rinkos.

Nyderlandų revoliucija

Nyderlandai (sudarė 17 provincijų) XVI a.buvo turtingiausia Europos dalis – čia buvo išvystytas žemės ūkis, laivų, maisto produktų gamyba. Nyderlandai buvo prekybinių kelių sankryžose. Šalį valdė Ispanijos karalius. Ispanija Nyderlandus išnaudojo ekonomiškai, užgniaužė bet kokį politinį savarankiškumą, persekiojo reformatus kalvinus. XVI a. antroje pusėje Nyderlanduose kilo revoliucija. 1579 m. septynios šiaurės provincijos susijungė į Olandijos valstybę, kurios santvarka buvo respublika. Aukščiausias valdymo organas – Generaliniai luomai. Olandija tapo pirmąja kapitalistine valstybe pasaulyje (Italijoje užsimezgę, kapitalistiniai santykiai čia neįsigalėjo). Suklestėjo gelumbės, šilko, linų manufaktūros, laivų statyklos, Amsterdamas tapo pasaulio prekybos ir finansų centru. Olandija užgrobė daug kolonijų, anksčiau priklausiusių Portugalijai.

Anglijos iškilimas pasaulinėje jūrų prekyboje

Pavojingiausia Anglijos varžovė jūrų prekyboje buvo Ispanija, turinti daugiausia kolonijų (1580 m. prisijungė Portugaliją su visomis kolonijomis). Didžiausia grėsmė ispanų prekybai XVI a. tapo anglų piratai, kurių plėšikiškus žygius laimino pati Anglijos karalienė Elžbieta I. Žymiausias piratas buvo Frencis Dreikas – pirmasis anglas, apkeliavęs pasaulį. Ispanija pasiuntė į Angliją 134 laivų „nenugalimąją armadą” (1588 m.). Lamanšo sąsiauryje anglai ją sunaikino.

Olandija ilgai nepajėgė išlaikyti pirmaujančios padėties pasaulio prekyboje. Jai labai pakenkė XVII a. antroje pusėje įsigalėjęs merkantilizmas. Anglijos parlamentas išleido merkantilinį Navigacijos aktą (1651 m.), kuriuo uždraudė trečiai šaliai (tai buvo nukreipta prieš Olandiją) gabenti kitų valstybių prekes į Angliją. Taip anglai įveikė paskutinę savo konkurentę ir įsiviešpatavo jūrų prekyboje.

Merkantilizmasankstyvojo kapitalizmo ekonominė politika, įsigalėjusi XVII a. antroje pusėje Europoje. Esmė – aukso ir sidabro atsargų kaupimas,  eksporto ribojimas didinant importą, kolonijinė prekyba. Pasinaudojusi šia politika, Anglija įsigalėjo pasaulinėje jūrų prekyboje.

Anglijos revoliucija.

Nors karaliaus valdžią jau nuo XII a. ribojo parlamentas, XVII a. Anglijos karaliai vis labiau linko į absoliutizmą. Karolis  paleido parlamentą (1629 m.) ir vienuolika metų jo nešaukė. jis pagaliau buvo sušauktas ir posėdžiavo 13 metų ( buvo pramintas Ilguoju). Parlamento sušaukimas (1640) m. tapo Anglijos revoliucijos pradžia. Dabar parlamentas veikė labai ryžtingai: įkalino artimiausius karaliaus patarėjus, panaikino neteisėtus mokesčius, paleido iš kalėjimų politinius kalinius ir puritonus, priėmė įstatymą, draudžiantį paleisti parlamentą be jo paties sutikimo. Karalius išvyko iš Londono ir šiaurės Anglijoje surinkęs kariuomenę pradėjo karą prieš parlamentą. Parlamento šalininkų kariuomenei vadovavo puritonas Oliveris Kromvelis. 1649 m. karaliaus kariuomenė pralaimėjo – Karolis I nubaustas mirtimi, o Anglija paskelbta respublika. Jos vadovu tapo Kromvelis, kuris įvedė savo diktatūrą (protektoratą). Jis nukariavo Angliją ir Škotiją ir sudarė vientisą valstybę. Po Kromvelio mirties Anglijoje vėl buvo atkurta monarchija (1660 m.). Karolis II nesilaikė savo pažadų – atsinaujino jo kivirčai su parlamentu, apribotos puritonų teisės, susidorojama su politiniais priešininkais. 1688 m. įvyko perversmas. Anglijos bajorai protestantai ir turtingieji miestiečiai nebenorėjo pilietinio karo ir respublikos, todėl į sostą pasikvietė Olandijos valdytoją Vilhelmą Oranietį. Jis su nedidele kariuomene beveik be pasipriešinimo įžengė į Londoną. Parlamentas, Vilhelmui siūlydamas sostą, privertė jį pasirašyti Teisių bilį, draudžiantį karaliui sustabdyti įstatymų galiojimą, įvesti mokesčius, rinkti kariuomenę be parlamento sutikimo. Tai reiškė, kad karaliui valdžią duoda ne Dievas, o tauta, su kuria jis sudaro sutartį. Anglijoje įsigalėjo konstitucinė monarchija (parlamentarizmas).

Revoliucija– politinis perversmas, vyriausybės ir piliečių konflikto forma: piliečiai protestuoja ne prieš vienokį ar kitokį  vyriausybės sprendimą, bet prieš visą vyriausybės politiką ir ją pačią. Vyriausybės neberemia jokia įtakingesnė socialinė grupė. Revoliucijos rezultatas – senosios vyriausybės nuvertimas ir naujos suformavimas. Naujoji vyriausybė vykdo visiškai naują, priešingą senajai politiką ir turi piliečių pasitikėjimą.

Respublika– valstybės valdymo forma, kur vyriausioji valdžia priklauso tautai. Ji renka įstatymų leidžiamuosius organus (seimą, parlamentą). Valstybės galva – prezidentas.

Parlamentas1. Tautos atstovų susirinkimas, įstatymų leidžiamasis ir svarbiausias valstybės atstovavimo organas demokratinėse šalyse. Paprastai būna vienų arba dvejų rūmų. Renkamas tiesiogiai ir netiesiogiai, kadencija 1-9 metai. Pirmasis parlamentas, kaip trijų luomų atstovų susirinkimas, buvo sušauktas 1265 m. Anglijoje. 2.  Tokio susirinkimo rūmai.

O.Kromvelis (1599-1658m.) – anglų puritonas, karvedys, daug prisidėjęs prie parlamentinės monarchijos įsigalėjimo Anglijoje. Jam nugalėjus karaliaus kariuomenę, Anglija tapo respublika (1652 m.), o jis tapo lordu protektoriumi ir faktiškai įvedė savo diktatūrą. Buvo pataisyta daug žiaurių įstatymų, remtas švietimas, propaguota religinė tolerancija. Vykdyta sėkminga užsienio politika (pajungta Airija ir Škotija, priimtas navigacijos aktas, laimėti karai su Olandija ir Ispanija). Po jo mirties Anglijoje atkurta monarchija.

Klasicizmas – meno srovė, ypač suklestėjusi Prancūzijoje XVII – XVIII a. Būdinga griežtas stilius, idealaus grožio (sukurto pagal nekintamas taisykles) siekimas, Antikos tradicijų sekimas.

K.Donelaitis (1714-1780)pasaulietinės lietuvių poezijos ir grožinės literatūros pradininkas, poemos „Metai“ autorius. Parašė 6 pasakėčias, kurios yra pirmieji tokio žanro kūriniai lietuvių literatūroje.

L.Stuoka–Gucevičius (1753-1798)Vilniaus universiteto architektūros katedros vadovas, žymiausias brandžiojo klasicizmo atstovas. Suprojektavo Verkių rūmus, perstatė Vilniaus rotušę ir Katedrą. Už šiuos darbus nusipelnė bajorystės. Profesoriavo VU. Per T.Kosciuškos sukilimą suorganizavo Vilniaus miestiečių civilių gvardiją, jai vadovavo.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>