Home / Konspektai / Krėvos sutartis. Lietuvos krikštas

Krėvos sutartis. Lietuvos krikštas

XIV a. Lietuvos politinė padėtis itin pasunkėjo. Kryžiuočių ordinas, nugalėjęs prūsus, latvius ir jotvingius, siekė pavergti LDK ir prie Baltijos sutelkti galingą jėgą prieš slavus. Lietuvos pozicijos rusų žemėse tuo metu buvo netvirtos, todėl jai reikėjo sąjungininko, tačiau niekas nenorėjo sąjungos su pagonišku kraštu. Iškilo krikšto problema:

  • Lietuva galėjo priimti krikštą iš Ordino, tačiau  rizikavo prarasti nepriklausomybę.
  • Buvo galimybė suartėti su Maskva ir priimti stačiatikybę, buvo galvojama apie Jogailos vedybas su Maskvos kunigaikščio dukterimi Sofija, bet plano atsisakyta – stačiatikybės priėmimas būtų sustiprinęs Maskvos įtaką LDK ir nebūtų panaikinęs preteksto Vokiečių ordino agresijai.
  • Krikštą buvo galima priimti iš Lenkijos. Mirus karaliui, sosto įpėdine tapo jo duktė Jadvyga. Ji buvo sužieduota su Austrijos princu, tačiau lenkų feodalai ieškojo kito vyro. Lenkija tuo metu atrodė mažiausiai pavojinga ir pasiūlė palankiausias sąlygas.

Sutarties pasirašymo tikslai:

  • Lietuvoje reikėjo įvesti krikščionybę, kad Kryžiuočių ordinas neturėtų preteksto niokoti kraštą.
  • Buvo svarbu sujungti Lenkijos ir LDK jėgas prieš Ordino grobimo politiką, totorių antpuolius. Abiejų šalių feodalai siekė išlaikyti prijungtas slavų žemes, dar labiau plėsti  ekspansiją į Rytus.
  • Lenkija norėjo įsiviešpatauti LDK žemėse, Podolėje ir Voluinėje, ir su Lietuvos pagalba susigrąžinti Galičo žemę, kurią buvo užėmę vengrai.
  • Lenkai norėjo likviduoti LDK suverenumą.
  • Jungtis vertė abiejų šalių pirklių interesai.

Krėvos sutarties (1385 m.) sąlygos

Teisės (gavo):

  • Jadvygos ranką;
  • Lenkijos karaliaus karūną.
Įsipareigojimai (prarado):

  • apsikrikštyti kartu su visais savo valstybės gyventojais pagonimis;
  • atlyginti Jadvygos sužadėtiniui už vedybų sutarties netesėjimą;
  • atgauti ir sugrąžinti Lenkijai jos prarastas žemes;
  • paleisti visus lenkų belaisvius krikščionis;
  • savo žemes prišlieti prie Lenkijos karalystės;
  • turtus panaudoti abiejų karalysčių reikalams.

 

 

Krėvos aktas yra vertinamas ne kaip unija, o kaip dinastinės sąjungos sutartis, kuria buvo užmegzti nauji tarpvalstybiniai santykiai tarp Lenkijos ir LDK. Jos reikšmė:

  • Sutartis sudarė sąlygas abiejų valstybių politiniam, socialiniam ir ekonominiam suartėjimui.
  • Spartino LDK feodalizaciją.
  • Į Lietuvą per Lenkiją ėmė sklisti Europos civilizacija.
  • Nors LDK liko atskira nuo Lenkijos, tačiau lenkų feodalai įgijo teisinį pagrindą laikyti Lietuvą Lenkijos dalimi.
  • Jogailai tapus Lenkijos karaliumi, LDK nebeliko valstybingumą įkūnijančios didžiojo kunigaikščio institucijos.

Lietuvos krikštas (1387 m.). Krikšto proga (pats Jogaila apsikrikštijo ir vedė 1386m.) buvo paskelbti trys teisiniai dokumentai – Jogailos privilegijos:

  • Privilegija Vilniaus vyskupui suteikė katalikų bažnyčiai teisinį ir ekonominį imunitetą, įteisino bažnytinę žemėvaldą: vyskupas buvo apdovanotas žemėmis, bažnyčios ir vienuolynai atleisti nuo prievolių, į vyskupo kaip kunigaikščio žinią perėjo teismas ir administracija. Bažnyčios ir vienuolynai buvo atleisti nuo visų prievolių valstybei.
  • Privilegija apsikrikštijusiems bajorams patvirtino jų nuosavybės teisę į tą turtą, kuris buvo paveldėtas iš tėvų. Bajoro turtas, žemė, ją dirbantys valstiečiai pripažįstami tėvonine nuosavybe, kuria galima nevaržomai naudotis, tačiau paliekama prievolė dalyvauti karo žygiuose.
  • Vilniaus miestui suteiktos Magdeburgo teisės. Miestas gavo savivaldą, atskirą nuo bajorų teismą. Ši privilegija padėjo pamatus miestiečių luominei savivaldai, tačiau miestiečiai nebuvo atleisti nuo mokesčių, karinės tarnybos.

Krikščionybės įvedimo reikšmė:

  • Per mokyklas ir raštą plito Vakarų Europos kultūra (antikos, viduramžių palikimas).
  • Susidarė sąlygos tautų bendradarbiavimui, lietuviai suartėjo su katalikiškais slavų, čekų, lenkų kraštais.
  • Europos šalys pripažino Lietuvą; ji, o ne Ordinas tapo katalikybės atrama Rytuose.
  • Buvo sužlugdyta vokiečių feodalų agresijos prieš lietuvius idėja. Popiežius ir katalikiški Vakarų Europos kraštai jų neberėmė.
  • Nors katalikybė buvo paskelbta valstybine religija, stiprino valstybę, tačiau žmonių sąmonė mažai tepasikeitė, jie dar ilgai garbino senuosius dievus. Pasunkėjo valstiečių padėtis, jie turėjo mokėti dešimtinės mokestį.
  • Žemaičiai nebuvo krikštijami kartu su lietuviais, nes Žemaitija  priklausė Ordinui. Ji buvo apkrikštyta tik 1413 m.

Krikštas1. Priėmimo į krikščionių religiją sakramentas, jo apeigos (apšlakstymas švęstu vandeniu, vardo suteikimas). 2. Aktas, skelbiantis krikščionybės įvedimą valstybėje.

Privilegija 1. Išimtinė teisė arba lengvata, suteikiama asmeniui, luomui, gyvenvietei ar etninei grupei feodalinėje visuomenėje. 2. Raštas, kuriuo suteikiama išimtinė teisė. 3. Teisinis aktas, kuriuo siuzerenas suteikdavo teisių ir laisvių savo vasalams.

Jogaila (apie 1351-1434 m.) Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius (1386-1434m.) Spręsdamas krikščionybės įvedimo Lietuvoje problemą, priėmė Lenkijos pasiūlymą vesti karalaitę Jadvygą, apsikrikštyti ir asmenine unija sujungti LDK su Lenkija. 1385 m. pasirašė Krėvos sutartį, o 1387 m. pradėjo krikštyti Lietuvą. Suteikė privilegijų Vilniaus vyskupui, bajorams, Vilnius gavo Magdeburgo teises. Krikštas atvėrė kelią tolesnei Lietuvos visuomeninei, politinei ir kultūrinei raidai.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>