Home / Konspektai / Lietuva ATR sudėtyje

Lietuva ATR sudėtyje

Karaliaus valdžia pradėjo silpnėti po Žygimanto Augusto mirties, kai karalių ėmė rinkti Seimas. Visa valdžia priklausė bajorijai. Kiekvienas į sostą ateinantis karalius sudarydavo sutartį, kurioje turėjo pasižadėti vykdyti bajorų keliamus reikalavimus. Nevykdant tų sąlygų, buvo galima jo neklausyti, pareikšti nepasitikėjimą ir pradėti ginkluotą sukilimą. Bajoriškoje valstybėje jam likdavo nedaug teisių:

  • Galėjo skirti valstybės pareigūnus – urėdus – tačiau negalėjo jų šalinti.
  • Su senatorių žinia skirdavo seniūnus.
  • Kontroliuojamas Seimo, vadovavo užsienio politikai ir krašto finansams.
  • Įstatymai buvo skelbiami jo vardu, bet juos priimdavo Seimas.
  • Šaukė Seimą, skyrė garbės titulus, ordinus.
  • Be Seimo pritarimo negalėjo išvykti į užsienį, įsigyti dvarų, vesti.

Seimas buvo luominis. Sudarė trys luomai: karalius, senatas ir bajorų deputatai.

  • Buvo įstatymų leidybos ir valstybės gyvenimo centras; sprendė taikos, karo, mobilizacijos,
  • Bajorai sudarė mažumą krašto gyventojų, bet jie per Seimą galėjo dalyvauti valstybės gyvenime.
  • Bajorų „aukso laisvių” pagrindas buvo 1655 m. patvirtinta liberum veto teisė – bajorų teisė nepaklusti seimo daugumos valiai. Priimti seime konstituciją būdavo labai sunku, nes kiekvieną kartą reikėdavo visų seimo narių sutikimo. Pavietai ir vaivadijos viską spręsdavo savo seimeliuose, o bendrame seime jų atstovai derino savo nuomones dėl bendrų reikalų. Jei kurio nors pavieto atstovai dėl ko nors prieštaraudavo, turėjo nusileisti visas seimas.

Krašto valdymas

Vykdomoji valdžia priklausė valstybės pareigūnams – urėdams, kurie ėjo savo pareigas iki gyvos galvos.

Centrinė valdžia:

  • Maršalkos (krašto ir kiemo). Rūpinosi karaliaus saugumu ir tvarka jo reziduojamoje vietoje, savo valdžioje turėjo dalį kariuomenės.
  • Kancleriai (krašto ir vicekancleris). Savo žinioje turėjo antspaudus, tvarkė užsienio reikalus, žiūrėjo, kad visi dokumentai atitiktų įstatymus, vadovavo rūmų teismams.
  • Etmonai (didysis ir lauko). Vadovavo kariuomenei, ėjo pareigas iki mirties.
  • Iždininkai (krašto ir kiemo). Tvarkė iždą, rinko mokesčius, mokėjo algas, prižiūrėjo pinigų kalimą.

Sričių pareigūnai:

  • Vaivados ir kaštelionai valdė vaivadijas.
  • Maršalkos ir seniūnai arba teisėjai valdė pavietus.

III LDK statutas (1588 m.) parengtas Lietuvos pakanclerio Leono Sapiegos. Iš esmės naikino Liublino unijos nuostatus.

  • Įpareigojo valdovą saugoti Lietuvos teises bei teritoriją ir rūpintis grąžinti tai, kas buvo atimta kitų valstybių.
  • Suformuluota politinė Lietuvos autonomija federacinėje respublikoje. Šios valstybės priekyje buvo monarchas, kuris turėjo atskirai prisiekti visai Lietuvai. Valdovas galėjo dalyti žemes ir pareigas Lietuvoje tik lietuvių bajorams.
  • Iš unijos liko bendras seimas ir senatas bei bendras valdovas, bet LDK liko atskiras priešseiminis suvažiavimas.
  • Lietuvai numatyta atskira nuo Lenkijos vietos valdžia, atskiri įstatymai. Taip centrinė valdžia buvo dar labiau susilpninta ir įstatymiškai įteisinta išaugusi vietinių feodalų įtaka.
  • Šlėktos atskirti nuo „paprastų žmonių” ir galutinai įteisinti baudžiaviniai santykiai.
  • Atspindėjo humanistines renesanso idėjas: įteisinta piliečių lygybė teismuose, garantuojama turto ir asmens neliečiamybė, moters teisės (nė vienas feodalinis Europos teisynas neturėjo tokio specialaus skyriaus).

Albertas Goštautas (?-1539 m.) – didikas, LDK valstybės veikėjas. Stiprino LDK savarankiškumą, prisidėjo prie I Lietuvos Statuto parengimo sukūrė jam pratarmę. Didžiausiomis vertybėmis jis teigė Tikėjimą, Valstybę ir Kultūrą. Jo pastangomis Žygimantas Augustas buvo formaliai paskelbtas LDK didžiuoju kunigaikščiu, siekiant LDK atskirumo nuo Lenkijos. Savo dvare buvo įsteigęs mokyklą, biblioteką, rėmė gabius jaunuolius.

Steponas Batoras (1533-1586 m.) – Lenkijos karalius, Lietuvos didysis kunigaikštis (1576-1586). Valstybės vadovu tapo tada, kai įvairios grupuotės šalyje kovojo dėl kandidato į sostą. Orientavosi į vis stiprėjančią bajoriją (bajorai tapo nepriklausomi nuo didikų valdžios); rėmė Katalikų bažnyčią ir jėzuitus įkūrė Vilniaus universitetą. Užsienio politikoje labiausiai rūpinosi  prijungti Livoniją.

Statutas – teisės aktų ar kitų normų rinkinys, turintis kodekso elementų. Lietuvoje buvo sudaryti ir išleisti trys Statutai: 1529, 1566 ir 1588 m. Statuto rengimui vadovavo LDK kancleris A.Goštautas. Lenkai statutą vėliau stengėsi neigti, bet jis buvo atspausdintas slavų rašto kalba ir galiojo iki 1840 m., kai rusų valdžia po1831 m. jį panaikino ir pakeitė Rusijos įstatymais. Į lietuvių kalbą išverstas 1906 m. J.Šliūpo.

Lietuvos Metrika – LDK kanceliarijos archyvo dokumentai, daryti slavų, lotynų, lenkų kalbomis XIV-XVIII a. 1795 m. Lietuvą prijungus prie Rusijos, išvežta į Peterburgą, XIX a. pabaigoje – į Maskvą ir iki šiol Lietuvai negrąžinta.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>