Home / Konspektai / Lietuva pirmojo pasaulinio karo metais

Lietuva pirmojo pasaulinio karo metais

Lietuvių draugija nukentėjusiems nuo karo šelpti (1914 m. ruduo). Pagrindiniai tikslai – duoti maisto, pastogės, drabužių, remti žemės ūkį, padėti jaunimui, rūpintis švietimu, leisti vadovėlius ir pan. Vokiečiams okupavus Lietuvos teritoriją, dalis draugijos vadovybės pasitraukė į Rusiją (pirmininkas M.Yčas), Kiti liko Vilniuje (vadovas Antanas Smetona).

Vokiečių okupacija (nuo 1915 m. rugpjūčio mėn.):

  • Lietuva įėjo į teritorinį- administracinį vienetą – Oberostą. Ją buvo siekiama prijungti prie Vokietijos.
  • Oberosto valdymo taisyklės panaikino gyventojų politines teises ir asmenines laisves (draudžiama dalyvauti administracinių įstaigų darbe, važinėti iš vienos apskrities į kitą, siųsti laiškus lietuvių kalba ir pan.)
  • Kraštas išnaudojamas ekonomiškai (vykdomos rekvizicijos, renkami įvairūs mokesčiai).
  • Gyventojų padėtis buvo bloga: įvesta kortelių sistema, vyrai vežami į priverstinius darbo batalionus Vokietijoje, už pasipriešinimą baudžiama mirties bausme, kalėjimu, piniginėmis baudomis.

Lietuvių inteligentijos veikla. 1915 m. rugpjūčio mėn. — Berne (Šveicarija) įvyko lietuvių ir latvių inteligentijos suvažiavimas. Nutarta prašyti autonomijos Rusijos sudėtyje. 1916 m. vasario—kovo mėn. Berno konferencija. Nepritarta Lietuvos ryšiams su Lenkija, stota už krašto savivaldą Vokietijos protektorate.    Pavergtųjų tautų kongresas Lozanoje.

Vilniaus konferencija (1917 m. rugsėjo 18-22 d.). Okupantams reikėjo kokios nors lietuvių atstovybės, kuri būtų tarpininkas tarp vietos gyventojų ir okupacinės valdžios, taigi paslėptų aneksinius Vokietijos planus. Vokiečiai leido sušaukti konferenciją, kur buvo nutarta:

  • atkurti savarankišką nepriklausomą Lietuvą su etnografinėmis sienomis;
  • sušaukti Steigiamąjį seimą, kuris turėjo parengti konstituciją, nustatyti santykius su kitomis valstybėmis;
  • užmegzti artimus ryšius su kaimynais, tarp jų ir su Vokietija, jei ji pripažins Lietuvos valstybę ir parems ją Taikos konferencijoje;
  • sudaryti vykdomąjį organą – 20 žmonių Krašto Tarybą (Lietuvos Tarybą). Pirmininku buvo išrinktas A.Smetona.

1917 m. gruodžio 11 d. aktas:

  • Skelbė nepriklausomos valstybės atkūrimą su sostine Vilniuje ir visų valstybinių ryšių su kitomis tautomis nutraukimą.
  • Buvo prašoma Vokietijos apsaugos ir pagalbos, pasisakoma už tvirtus sąjunginius ryšius su Vokietija (karinė, susisiekimo konvencija, muitų ir valiutos bendrumas).

Reikšmė: Lietuva nutraukė santykius su Rusija ir Lenkija. Vokietijai šis aktas pravertė Bresto derybose, kad atskirtų Lietuvą nuo Rusijos.

Pasirašius šį aktą, Lietuvos Taryboje įvyko skilimas. Keturi nariai – M.Biržiška, S.Kairys, S.Narutavičius, J.Vileišis – protestuodami pasitraukė iš Tarybos. Bet krizė buvo įveikta – A.Smetona atsistatydino, pirmininku tapo J.Basanavičius.

1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas:

  • Skelbė nepriklausomą demokratiniais pagrindais sutvarkytą Lietuvos valstybę sus sostine Vilniuje.
  • Valstybė atsiribojo nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis valstybėmis.
  • Lietuvos valstybės pamatus ir santykius su kitomis valstybėmis privalo nustatyti Steigiamasis Seimas.

Reikšmė: Aktas buvo Lietuvos valstybingumo atkūrimo pradžia, apgynė kraštą nuo aneksinių Lenkijos kėslų, privertė Vokietijos vyriausybę pripažinti Lietuvos valstybės statusą.

Lietuvos Tarybos veikla:

  • Vokietijos kaizeris Vilhelmas II, remdamasis Gruodžio 11 d. aktu, pripažino Lietuvą nepriklausoma valstybe, susieta su Vokietija konvencijomis (1918 m. kovo 23 d.)
  • Dešinieji Tarybos nariai išrinko Viurtembergo hercogą Vilhelmą fon Urachą Lietuvos karaliumi Mindaugu II (1918 m. liepos mėn.). Tikėtasi, kad monarchinė Lietuva lengviau išlaikys savarankiškumą prieš Vokietiją, valstybę rems Vokietijos Katalikų centras, bus užkirstas kelias sujungti Lietuvą su Prūsija ar Saksonija.
  • Vidaus krizei apėmus Vokietiją, Tarybos prezidiumas gavo teisę sudaryti Lietuvos laikinąją vyriausybę.
  • Vokietijai pralaimėjus vakaruose, Taryba atšaukė savo nutarimą dėl V. fon Uracho išrinkimo karaliumi ir priėmė  laikinąją Lietuvos konstituciją (1918 m. lapkričio 2 d.).
  • Augustinas Voldemaras sudarė pirmąją vyriausybę (1918 m.lapkričio 9 d.)

A.Voldemaras (1883-1942)valstybės veikėjas, istorikas, Tautininkų partijos narys, pirmosios Lietuvos vyriausybės vadovas (1918 11 11). Po valstybės perversmo ( 1918 12 26) vėl tapo vyriausybės vadovu ir užsienio reikalų ministru, nuo 1928 m. ir krašto apsaugos ministru. Bet dėl nesutarimų su A.Smetona, iš vyriausybės buvo pašalintas. Nepavykus kariniam pučui prieš A.Smetoną, buvo kalinamas, vėliau ištremtas iš Lietuvos. 1940 m. grįžo, bet sovietų valdžios vėl buvo suimtas. Mirė Maskvoje.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>