Pradinis / Konspektai / Lietuvių Tautinis Sąjūdis

Lietuvių Tautinis Sąjūdis

Tautinis atgimimas – XIX a. pr. prasidėjęs lietuvių tautinių jausmų gaivinimo ir ugdymo laikotarpis, kai siekta atgaivinti Lietuvos istoriją, puoselėti kalbą, ugdyti raštiją.

Nacionalinis judėjimas (sąjūdis) – tai lietuvių tautos judėjimas dėl Lietuvos laisvės ir valstybingumo.

Nacionalinė valstybėvalstybė, sudaryta iš vienos tautybės ta pačia kalba kalbančių, bendrą istorinę praeitį ir kultūrą turinčių žmonių.

Lietuvių tautinio sąjūdžio židiniai XIX a.:

  • Vilniaus universitetas (XIX a. pr.). Buvo skatinamas lietuvių nacionalinės kultūros ir lietuvių inteligentijos formavimasis. Universiteto auklėtiniai, etnine kilme lietuviai (daugiausia žemaičiai), būrėsi į bendraminčių susivienijimus, siekė šviesti liaudį, leisti lietuviškas knygas, lietuvių kalbą paversti mokslo kalba, sukurti tautinės kultūros pagrindus.
  • Sankt Peterburgas (po 1931-1832 m. sukilimo). Čia gyveno ir dirbo istorikas S.Daukantas, parašęs pirmąją Lietuvos istoriją lietuvių kalba, kurioje išaukštino pagonišką Lietuvos praeitį. Veikė lietuvių inteligentų būrelis, kurio nariai išrūpino parapinių mokyklų steigimo prie bažnyčių legalizavimą, ruošė lietuviškus elementorius, skaitinius.
  • Varniai ir Žemaičių vyskupystė (XIX a. antroji pusė). Čia gyveno M.Valančius, kurio rektoriavimo ir vyskupystės metai vadinami Valančiaus epocha. Lietuvių kalba rado kelią į bažnyčią – dvasininkai buvo raginami sakyti pamokslus ir mokyti vaikus lietuviškai. Buvo suorganizuotas masinis lietuvių valstiečių sąjūdis – blaivybės brolijos. Rytprūsiuose pradėtas lietuviškų knygų spausdinimas ir jų nelegalus gabenimas bei platinimas Lietuvoje. Paskelbta priešinimosi rusinimui programa: neleisti vaikų į valdžios mokyklas, nepriimti valdžios peršamų knygų, neemigruoti į Rusiją, neiti į cerkves, mokyti vaikus namie, laikytis katalikų tikėjimo.

Lietuvių tautinio atgimimo aplinkybės:

  • S.Daukantas (XIX a. pr.-1863 m. – II atgimimo etapas). Romantiškai vaizduojama Lietuvos istorija, iškeliama mintis apie savos, tautinės valstybės sukūrimą.
  • J.Šliūpas (1883-1889 m. – IV etapas). Pirmą kartą iškeliamą politinės Lietuvos nepriklausomybės idėja, noras sumažinti lenkų įtaką Lietuvoje.
  • P.Višinskis (1883-1889 m. – IV etapas). Suformuluojama nacionalinės demokratijos samprata, iškeliamas šūkis „Lietuva – lietuviams”.

Pasaulietiniai nelegalūs l eidiniai:

  • “Aušra” – pirmasis slaptas pasaulietinis lietuviškas laikraštis, leistas 1883-1886 m. Ragainėje. Sumanytojas ir pirmasis redaktorius – J.Basanavičius. Tai buvo tautinis patriotinis leidinys: budino tautos sąmoningumą, žadino tautinę savimonę, romantiškai vaizdavo Lietuvos praeitį, galutinai užbaigė dvikalbį lietuvių kultūros egzistavimą, lietuvių kalbai reikalavo lygių teisių su kitomis Rusijos imperijos tautomis, tikėjosi Lietuvą išgelbėti švietimu, akcentavo doros svarbą. Čia pirmą kartą J.Šliūpas iškėlė politinės Lietuvos nepriklausomybės idėją.
  • “Varpas” – slaptas lietuviškas laikraštis, spausdintas 1889-1905 m. Rytprūsiuose. Sumanė ir leidimu rūpinosi V.Kudirka, jį parėmė Varšuvos ir Maskvos lietuviai studentai, Suvalkijos inteligentija. “Varpas” įtraukė į tautinį sąjūdį platesnius gyventojų sluoksnius, smerkė Rusijos priespaudą, kėlė Lietuvos nepriklausomybės idėją, priešinosi rusinimui, lenkinimui, nutautėjimui, siekė plėsti lietuviškumo ribas, stabdyti emigraciją, platintini švietimą ir kultūrą; daug dėmesio skirta ekonominei lietuvių gerovei, kaimo žmonių reikalams,  leistas priedas valstiečiams “Ūkininkas”.

Katalikiškos pakraipos inteligentija leido žurnalą „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga”, o vėliau nuosaikesnį laikraštį „Tėvynės sargas”. Šie leidiniai smerkė rusinimo politiką, katalikų tikybos persekiojimą; skelbė, kad tarp tautos ir bažnyčios turi būti glaudus ryšys; stengėsi į tautinį sąjūdį įtraukti valstietiją; kovojo už lietuvių kalbą bažnyčiose; smerkė sulenkėjusius lietuvius.

Pirmosios politinės partijos, atsiradusios įvairių idėjinių srovių pagrindu, rodė modernios tautos formavimąsi: Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) savo programoje iškėlė nepriklausomos federacinės respublikos (Lietuva, Lenkija ir kt.) idėją. Lietuvių demokratų partijos (LDP)  siekis – etnografinė, nepriklausoma nuo kitų tautų ar viešpatysčių Lietuva.

Komentuoti

Jūsų elektroninis paštas nebus skelbiamas viešai. Privalomi laukeliai pažymėti *

*

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>