Home / Konspektai / Lietuvos Valstybė XVI a.

Lietuvos Valstybė XVI a.

Prekyba ir miestai

Miestai Lietuvoje ėmė kurtis XIII-XIV a., jų skaičius gerokai išaugo XVI a. LDK buvo Rytų ir Vakarų Europos prekybos tarpininkė. Per ją ėjo svarbiausi keliai. Prekiauta su Rusija, Lenkija, Vokietija. Dalis prekių buvo plukdoma Baltijos jūra, kitos gabenamos sausuma. Jūros prekyba buvo daug pelningesnė. Su kryžiuočių ir Livonijos ordinais buvo sudaromos prekybos sutartys. Jomis buvo leidžiama pirkliams laisvai keliauti sausuma ir vandenimis, sustoti prieplaukose, pardavinėti savo prekes.

LDK miestai nemažai pajamų gaudavo iš sankrovos teisės. Ji draudė užsienio pirkliams verstis mažmenine prekyba.

Didelę reikšmę turėjo turgūs. Privilegiją rengti turgus miestui suteikdavo didysis kunigaikštis. Turgaus aikštėje-rinkoje pirkėjas su pardavėju susitikdavo be luominių skirtumų.

Magdeburgo teises Lietuvoje turėjo apie keturiasdešimt miestų, iš kurių didžiausias ir įtakingiausias buvo Vilnius.

Lėtos miestų raidos priežastys:

  • Kraštas buvo retai gyvenamas ir gamybos atžvilgiu atsilikęs.
  • Miestų plėtotę varžė feodalai. Už miesto žemę gyventojai turėjo mokėti činšą.
  • Prekyba ir amatai buvo laikomi žeminančiais verslais, todėl bajoras, pradėjęs jais verstis, netekdavo bajorystės teisių.
  • Lietuvos miestų gyventojų gaminiai nepajėgė konkuruoti su Vakarų Europos šalių prekėmis.
  • Miestus alino karai.

Valstybės valdymas XVI a.

Lietuvos kunigaikštis

(kartu ir Lenkijos karalius)

|

Ponų taryba

(sprendė visus valstybės reikalus)

|

Seimas (LDK bajorų suvažiavimas)

 LDK viešpataujantis sluoksnis buvo feodalai – bajorai ir jų viršūnės – ponai. Tarp bajorų ir ponų kilo prieštaravimų: Kadangi Lietuvoje nebuvo atskiro valdovo, didžiausią valdžią turėjo Ponų taryba. Bajorai siekė apriboti didžiojo kunigaikščio valdžią ir išplėsti bajorijos teises seime. Bajorų pageidavimu Lenkijos pavyzdžiu buvo įvykdyta teismo ir administracijos reforma. Teismo ir administracijos vienetais tapo pavietai. Jie sudarė Trakų bei Vilniaus vaivadijas ir Žemaičių seniūniją. Iki tol bajorus teisė didžiojo kunigaikščio vietininkai, o po reformos bajorų teisės buvo sulygintos su Ponų teisėmis. Pavietuose įsteigta bajorų savivalda – svarbiausi valstybės reikalai dabar buvo spendžiami bajorų seimeliuose ir teismuose.

Ponas – žmogus, kuris vadovavo žemesnio rango žmonėms. LDK ponai buvo stambiųjų didikų grupė, susiformavusi XIV-XV a. Nuo XVI a. vid. sudarė atskirą bajorijos sluoksnį, kuris valdė šalį.

LDK silpnėjimas. XV a. viduryje valdant Kazimierui Lietuva prarado savo sudėtyje buvusias rusų, baltarusių ir ukrainiečių žemes. Padėtis dar labiau pablogėjo valdant Aleksandrui. Ginčų su Rusų valstybe jam nepavyko išspręsti net vedybomis su Maskvos kunigaikščio dukterimi – prarastos Seversko, Naugardo, Černigovo sritys. Nusilpęs Kryžiuočių ordinas pralaimėjo karą su Lenkija, prarado savo vakarines sritis ir tapo Lenkijos karaliaus vasalu. Atsirado gera proga prijungti prie Lietuvos Klaipėdos kraštą bei kitas lietuvių gyvenamas žemes ir sukurti tautinę valstybę. Tačiau Lietuvos ponai konfliktavo su lenkų feodalais ir žūtbūt stengėsi išlaikyti savo valdžioje rusų žemes. Tokia užsienio politika įstūmė Lietuvą į daugelį karų su Rusija.

Kazimiero privilegija bajorams (1447 m.) – juridinis baudžiavos įteisinimas

  • Buvo garantuotas LDK teritorinis vientisumas ir valstybinis atskirumas nuo Lenkijos. Kazimieras pažadėjo išlaikyti tokias sienas, kokios buvo valdant Vytautui.
  • Pažadėjo nespręsti LDK reikalų be Ponų tarybos pritarimo, t.y. valdyti LDK per jos vyriausybę. Tai rodė bajorų galios augimą.
  • Padidinta valstiečių priklausomybė nuo bajorų. Bajorams atiduoti valstiečiai – veldamai buvo atleisti nuo duoklės ir tarnybos didžiajam kunigaikščiui. Nuo bajorų pabėgę valstiečiai nepriimami į valstybės dvarus.

Kazimieras parengė ir bajorų teisyną, pagal kurį jie patys galėjo teisti valstiečius. Bajoro gautos valdos paverčiamos tėvonija su teise valstietį teisti, bausti ir už jo veiksmus atsakyti. Valstiečiai tapo bajorų nuosavybe, neteko pilietinių teisių ir buvo galutinai paversti baudžiauninkais.

Baudžiavasocialinė santvarka, kurioje dvarininkas turėjo teisę nemokamai naudotis jam priklausančių valstiečių darbu, turtu, varžyti jų laisvę. Lietuvoje teisiškai įtvirtinta po 1447 m. Kazimiero privilegijos.

Valakų reforma (1557 m.) – LDK feodalinė žemės reforma, paskelbta Žygimanto Augusto ir vykdyta Lietuvoje bei dalyje Baltarusijos.

Duoklė – dalis valstiečio pajamų, atiduodamų dvarui už žemės sklypą. Mokama pinigais vadinosi činšu, o žemės ūkio produktais – dėkla.

Pasėdžiai – prievolė aprūpinti maistu ir pašaru į valsčių atvykusį kunigaikštį bei jo vietininkus.

Trilaukė ūkio sistema – vienas ariamos žemės laukas apsėjamas rugiais, kitas – vasarojumi, trečias paliekamas pūdymui ir patręšiamas.

Palivarkai – dvarų padaliniai, kuriami atokiau nuo centrinio dvaro, taip praplečiant arimus.

Lažas – priverstinis neapmokamas baudžiauninko darbas dvare už turimą žemės sklypą.

Reforma – pakeitimas, pagerinimas, pataisymas; visuomeninių ar politinių institucijų pertvarkymas įstatymų keliu.

Reformos tikslai:

  • suintensyvinti žemės ūkį;
  • padidinti iš jo gaunamas pajamas;
  • įtvirtinti feodalų teises į žemę;
  • atskirti didžiojo kunigaikščio žemes nuo bajorų žemių;

Esmė:

  • Prievolių reikalauta ne nuo kiemo, o nuo naudojamo žemės ploto (valakas ≈ 21 ha) ir jos kokybės.
  • Visa ariamoji žemės sutelkta į masyvą, iš kurio kiekvienam valstiečiui skiriami trys rėžiai.
  • Kuriami palivarkai. Valstiečiai buvo iškelti iš vienkiemių į didelius gatvinius kaimus. Jiems draudžiama dirbti kitų valstiečių žemę arba tuščius valakus.

Reformos reikšmė:

  • Padidėjo valstiečių išnaudojimas: galutinai panaikinta jų žemės nuosavybė, asmens laisvė, įvesta griežta priežiūra, įtvirtinti baudžiaviniai santykiai.
  • Nemaža nedirbamos žemės paversta dirbama, įsigalėjo trilaukė žemės dirbimo sistema, pakėlusi našumą ir padidinusi iždo pajamas
  • Reforma suvienodino valstiečių ūkių pajėgumą – sumažėjo tiek neturtingųjų, tiek turtingųjų.
  • Tokia žemėvaldos sistema egzistavo iki baudžiavos panaikinimo.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>