Pradinis / Konspektai / Lietuvos valstybės susikūrimas

Lietuvos valstybės susikūrimas

Lietuvos valstybės susidarymo prielaidos:

Vidinės:

  • Jau buvo susiformavusios visos pagrindinės lietuvių žemės, jos jungėsi į konfederacijas, kunigaikščiai kovojo tarpusavyje dėl žemių.
  • XIII a. vyko socialiniai pokyčiai: įsigalėjo alodas (privati žemės valda), didėjo turtinė diferenciacija, visuomenės sluoksniavimasis, susidarė žemvaldžių feodalų ir jiems priklausančių valstiečių sluoksniai.
  • Augo miestai, plėtėsi prekyba.
Išorinės:

  • Greta gyvenančių tautų puolimai.
  • Dviejų vokiečių ordinų atsikraustymas į Baltijos pajūrį.
  • Pietiniai ir vakariniai kaimynai jau seniai turėjo savo valstybes.

Valstybės susidarymo procesas:

  • genčių junginiai
  • žemės (teritorinis vienetas, sudarytas iš kelių ar keliolikos lauko bendruomenių)
  • žemių konfederacijos
  • valstybė

Mindaugas (?-1263 m.)Lietuvos didysis kunigaikštis, karalius. Pirmą kartą jo vardas paminėtas 1219 m. rusų metraštyje, kur jis įvardijamas kaip vienas iš penkių vyresniųjų lietuvių kunigaikščių.  manoma, kad mindaugas užbaigė savo tėvo Rimgaudo pradėtą valstybės vienijimą. Apie 1236 m. jis sujungė dalį baltų žemių ir tapo Lietuvos valdovu. Siekdamas valdžios, stipresnius savo varžovus išžudė ar išvijo iš krašto, silpnesnius kunigaikščius pavertė vasalais, pasinaudojo ir giminystės ryšiais. Kartu su šeima ir artimiausiais didikais apsikrikštijo. Mindaugo krikštas (1251 m.) buvo sumani diplomatinė gudrybė. Jis susilpnino vidaus priešų jėgas, o Livonijos ordiną pavertė Lietuvos sąjungininku. Ordinas padėjo gauti iš Romos popiežiaus karaliaus vainiką. 1253 m. Mindaugas buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi. Valstybė gavo tarptautinį pripažinimą ir galėjo plėtotis pagal europinius principus, tačiau už karinę ir diplomatinę pagalbą teko perleisti Ordinui dalį Žemaitijos. Priėmus krikščionybę, Mindaugo priešininkų dar padaugėjo: vieni pavydėjo karaliaus karūnos, kiti gynė pagonių tikėjimą, treti nenorėjo paklusti jo valdžiai. Kilus konfliktui su žemaičių kunigaikščiu Treniota, 1263 m. Mindaugas buvo nužudytas. Jo mirtis reiškė pagonybės grįžimą į Lietuvą, tačiau valstybė buvo išsaugota.

Mindaugo valstybės reikšmė:

  • Suvienijo lietuvių žemes į pirmąją lietuvių valstybę.
  • Buvo kuriamos ir veikė valstybinės institucijos.
  • Lietuvai reikėjo kovoti dviem frontais – atremti vokiečių ordinų puolimus bei plėsti savo įtaką rusų žemėse.
  • Mindaugas nesėkmingai stengėsi vienoje valstybėje sujungti pagonių, katalikų ir stačiatikių tikėjimą.
  • Ne visos baltų gentys buvo sujungtos į valstybę, tačiau lietuvių gentys išvengė prūsų ir latvių likimo.

Kryžiuočiaivokiečių vienuolių karinis ordinas, įsteigtas 1198 m. Kovojo Palestinoje su musulmonais. 1128 m. perkeltas į Pabaltijį – organizavo kryžiaus žygius prieš pagoniškas Pabaltijo tautas.

Kunigaikštis karo vadas ir savos srities -  žemės – valdovas; aukštas bajorų titulas, paveldimas ar duodamas už pasižymėjimą Feodalinėje hierarchijoje užima antrą vietą po karaliaus.

Tėvonija– feodalinė žemės valda ir su ja susijusi feodalo teisė turėti priklausomų valstiečių. Tėvonijas feodalai paveldėdavo iš tėvų ir galėjo nevaržomai perleisti kitiems. Lietuvoje atsirado XII a. iš bajorų alodo, Vakarų Europoje žinoma nuo VIII-IX a.

Po Mindaugo Lietuvą valdė:

Treniota (1263-1264 m.)

Vaišvilkas (1264-1267 m.) (Mindaugo sūnus, pravoslavų vienuolis)

Švarnas (1267-1269 m.) (Mindaugo žentas)

Traidenis (1270-1282 m.) (Kernavės kunigaikštis, tęsęs žemių vienijimo politiką)

Butigeidis (pirmasis Gediminaičių dinastijos atstovas Lietuvos soste)

Pukuveras-Butvydas

Vytenis

Vokiečių agresijos pradžia. XIII a. pradžioje į baltų gyvenamus kraštus atsikraustė du vokiečių feodalų ordinai. Įkūrus Rygą (1201 m.) buvo sudarytas Kalavijuočių ordinas (1202 m.). Nukariautose baltų genčių teritorijose, pavergus vietinius gyventojus, buvo sukurta Livonijos valstybė.  1128 m. perkeltas į Pabaltijį buvo perkeltas kryžiuočių ordinas – pradėjo prūsų nukariavimą, sukūrė Ordino valstybę, organizavo kryžiaus žygius prieš pagonišką Lietuvą – pirmąjį Kryžiaus žygį prieš lietuvius popiežius Grigalius IX paskelbė 1236 m.

  • Saulės mūšis (1236 m.) pakeitė politinę situaciją Baltijos krante: Vykinto vadovaujama kariuomenė sutriuškino kalavijuočius, ordinas atsidūrė ties žlugimo riba. 1237 m. popiežius prijungė kalavijuočius prie kryžiuočių; naujasis ordinas pavadintas Livonijos ordinu. Abiejų agresyvių valstybių sujungimas padidino grėsmę lietuvių žemėms ir paspartino jų konsolidaciją.
  • Durbės mūšis (1260 m.) buvo reikšmingiausias lietuvių laimėjimas XIII a. kovose su vokiečiais: buvo apginta Žemaitija, išsivadavo kuršiai, sukilo prūsai.
  • Didysis prūsų sukilimas (1260-1274 m.) baigėsi nesėkmingai. Herkus Mantas ir kiti sukilimo vadai žuvo, visas prūsų žemes pavergė Ordinas.

Herkus Mantas (?-1273 m.)didžiojo prūsų sukilimo prieš kryžiuočius (1260–1273m.) vadas. Dėl jo vadovaujamų sukilėlių pergalių dalis Prūsijos laikinai buvo išvaduota iš ordino valdžios: užėmė Kulmo miestą, apgulė Karaliaučiaus pilį, nužudė didįjį ordino magistrą Sukilimo pabaigoje slapstėsi krašto gilumoje, suimant buvo nužudytas. Šis sukilimas padėjo Lietuvai išsilaikyti po Mindaugo mirties – visos kryžiuočių jėgos buvo sutelktos sukilimo malšinimui.

 

Kryžiuočiaivokiečių vienuolių karinis ordinas, pavaldus popiežiui ir Šv. Romos imperatoriui. Įsteigtas 1198 m. Palestinoje kovai su musulmonais.

4 comments

Komentuoti

Jūsų elektroninis paštas nebus skelbiamas viešai. Privalomi laukeliai pažymėti *

*

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>