Home / Konspektai / Reformacija ir kontrreformacija europoje

Reformacija ir kontrreformacija europoje

Reformacija – Vokietijoje prasidėjęs ir didesnėje Europos dalyje XVI a. vykęs visuomeninis politinis ir ideologinis judėjimas prieš bažnyčios išsigimimą, siekęs religijos atnaujinimo ir Katalikų bažnyčios pertvarkymo. Davė pradžią protestantizmui. Pagrindiniai lyderiai: M.Liuteris (iniciatorius), Ž.Kalvinas, U.Cvinglis.

Janas Husas (1371-1415 m.)Čekijos tautos didvyris, kultūros, visuomenės ir bažnyčios veikėjas, reformacijos ideologas. Jis reikalavo iš esmės reformuoti bažnyčią, smerkė jos turtus, prekybą indulgencijomis, siūlė sekuliarizuoti bažnyčios žemes valstybės reikalams, griežtai smerkė išnaudojimą. Tikėjimo pagrindu laikė Bibliją, o ne bažnytinius nutarimus, reikalavo pamaldas laikyti gimtąja čekų kalba. Dėl savo idėjų Konstancos bažnytiniame susirinkime buvo paskelbtas eretiku ir sudegintas.

Husitai – J.Huso šalininkai, XV a. čekų nacionalinio pasipriešinimo vokiečių įtakai dalyviai. Pasisakė prieš pasaulietinę bažnyčių valdžią.

Husitų karai – J.Huso vadovaujamų žmonių kova prieš popiežių ir imperatorių ( XIV- XV a. )

Reformacijos priežastys:

  • Žmonių netenkino aklas tikėjimas Bažnyčia ir jos mokymu. Atsirado kritiškas požiūris į Bibliją ir oficialius teologų aiškinimus.
  • Smuko Romos autoritetas ir jos, kaip krikščioniškos Europos sostinės, įtaka. Prekyba indulgencijomis duodavo popiežiams ypač daug pajamų, rodė, kad išsigimė pats katalikų kultas, nes religinis jausmas virto grynai komerciniu sandėriu.
  • Žmones apėmė nepasitenkinimas dėl nuolat didėjančių mokesčių, pinigų rinkimo bažnyčių ar rūmų statybai. Dvasininkų gyvenimas toli gražu neatitiko evangelijoje skelbiamo taikstymosi su neturtu.

Padėtis XVI a. Vokietijoje:

  • Katalikų bažnyčia Vokietijos ekonomikoje ir politikoje užėmė labai privilegijuotą padėtį, palyginus su kitomis Europos šalimis. Vokietija buvo susiskaldžiusi, o imperatoriaus valdžia silpna, todėl popiežius išnaudojo šalį.
  • Prieš dvasininkiją buvo nusiteikusios įvairios socialinės grupės: kunigaikščiai, riteriai, stambūs ir vidutiniai feodalai norėjo, kad bažnytinės žemės būtų sekuliarizuotos, t.y. perduotos valstybei; miestiečiai buvo suinteresuoti „pigios bažnyčios” sukūrimu; valstiečius slėgė mokesčiai feodalams ir dešimtinė bažnyčiai.
  • Vokietija palaikė glaudžius ryšius su Italija, iš kur pradėjo plisti humanizmo idėjos. Vokiečių humanistai daugiausia dėmesio skyrė Senojo ir Naujojo Testamento tyrinėjimams.

Protestantizmas bendras tikėjimų, atsiradusių reformacijos metu, pavadinimas, viena pagrindinių (greta katalikybės ir stačiatikybės) krikščionybės krypčių, apimanti anglikonybę, kalvinizmą, liuteronybę, ir kt. Įsigalėjo Skandinavijoje, Anglijoje, Š. Airijoje, Vokietijoje. Sąvoka pradėta vartoti 1529 m., kai dalis M.Liuterio šalininkų Špėjerio mieste pareiškė protestą dėl seimo nutarimo apriboti liuteronybės plitimą. Lietuvoje ėmė plisti XVI a. 3-4 deš. Pirmieji skleidėjai: A.Kulvietis, M.Mažvydas, S.Rapolionis, J.Zablockis.

Liuteronizmas – viena pagrindinių protestantizmo krypčių, M.Liuterio mokymas, susiformavęs Vokietijoje. Dogmos remiasi NT, skelbiama, kad sielą galima išganyti tikėjimu. Lietuvoje pradėjo plisti XVI a. Šiuo metu yra 25 liuteronų bendruomenės.

Martynas Liuteris (1483-1546 m.) – vokiečių vienuolis, krikščionybės reformatorius, protestantizmo Vokietijoje pradininkas. 1517 m. prie savo bažnyčios Vitenberge durų prikalė “95 tezes“, kuriose griežtai pasmerkė Bažnyčios parsidavėliškumą, ypač prekybą indulgencijomis (nuodėmių atleidimu).

  • Neigė dvasininkijos, kaip tarpininko tarp Dievo ir žmogaus, vaidmenį, teigė, kad galima apsieiti ir be Popiežiaus: žmogus gali išganyti savo sielą tikėjimu, kurį jam tiesiogiai dovanoja Dievas
  • Skelbė visų tikinčiųjų lygybę prieš Dievą ir reikalavo panaikinti katalikų hierarchiją, nepripažinti Popiežiaus dekretų ir laiškų, bažnytinių susirinkimų.
  • Vieninteliu tikėjimo šaltiniu laikė Šventąją Raštą, kurį kiekvienas tikintysis turi aiškintis pats.

Reformacijos pergalė Vokietijoje:

  • Atsirado radikali valstietiška-plebėjiška reformacijos kryptis – anabaptistai – kurie buvo nepatenkinti saikinga Liuterio reforma. Žymiausias šios srovės ideologas, pamokslininkas Tomas Miunceris, kritikavo ne tik bažnyčią, bet ir feodalus, teigė, kad svarbiausia tikėjimo šaltinis yra gyvasis apreiškimas – žmogaus protas. Po nesėkmingo Valstiečių karo (1525 m.), kurį laimėjo kunigaikščiai, anabaptistai buvo persekiojami, nes daugelis dalyvavo šiame kare. Sutriuškinus radikalųjį reformacijos sparną, Liuterio mokymas dar labiau išplito.
  • Kai imperatorius atmetė dokumentą, kuriame buvo išdėstyti liuteronybės pagrindai, prasidėjo karas tarp kunigaikščių ir imperatoriaus (1530 m.). Karas baigėsi Augsburgo taika (1555m.), po kurios įsigaliojo principas „kieno valdžia, to ir tikėjimas”: kunigaikščiai gavo teisę parinkti tikėjimą savo valdomoje

Kalvinizmas – griežto protestantizmo srovė, kurios pradininkas buvo Ž.Kalvinas. Doktrina dar labiau nutolusi nuo katalikybės, atmesti visi išoriniai bažnyčios atributai, panaikinta hierarchija.

  • Absoliutinės lemties dogma: Dievas iš anksto yra nulėmęs tautų ir žmonių likimus, todėl nieko pakeisti negalima.
  • Dievas yra nepriklausomas, o žmogus visapusiškai priklauso Dievui ir privalo nusilenkti jo apreikštajai valiai.
  • Dievo žodis pats save įrodo.
  • Sąžiningai įsigytas turtas – Dievo malonės apraiška; jei žmogui gyvenime sekasi, tai jis eis į rojų.
  • Didžiausia dorybė – taupumas. Uždraudžiami teatro vaidinimai, šokiai, žaidimai, smerkiamas išlaidumas ir prabanga.

Kalvinizmo pasekėjų gausiausia Šveicarijoje, Olandijoje. Kitose šalyse paplito įvairios kalvinizmo atšakos: Prancūzijoje – hugenotai, Anglijoje – puritonai, Škotijoje – presbiterionai. Lietuvoje pasirodė XVI a., sekėjai buvo vadinami reformatais. Protegavo Radvilos.

Baltramiejaus Naktis – hugenotų žudynės Paryžiuje 1572 m. (šv. Baltramiejaus dieną). Surengė karaliaus Karolio IX motina Kotryna Mediči, bijojusi, kad įsigalėjus hugenotams ji neteks valdžios. Buvo išžudyta apie 20 tūkst. žmonių, vėliau hugenotai apkaltinti sąmokslo prieš karalių rengimu.

Žanas Kalvinas (1509-1564 m.) – reformacijos veikėjas, kalvinizmo ideologas. Kilęs iš Prancūzijos, tačiau dėl persekiojimų išvyko į Šveicariją ir tapo Ženevos religiniu vadovu bei politiniu lyderiu. Jo dėka Ženeva tapo Europos protestantizmo centru. Akcentavo Biblijos autoritetą bei reikšmę, neigė Romos katalikų bažnyčios autoritetą bei svarbą. Tvirtino, kad visi žmonės – nusidėjėliai, ir išsigelbėjimas ateina tik per tikėjimą. Sukūrė absoliutinės lemties dogmą (predestinacijos teorija).

Anglikonų bažnyčia.

Anglijoje reformacija prasidėjo ne visuomenės, o valdančiųjų sluoksnių, karaliaus iniciatyva. Tam jį paskatino ne tik didikų siekimas užgrobti bažnyčios žemes, miestiečių pageidavimas turėti „pigią bažnyčią”, bet ir popiežiaus atsisakymas patvirtinti jo ištuoką su Kotryna Aragoniete. Ištuoka jam buvo suteikta civiliniu būdu – specialiu parlamento aktu. Karalius Henrikas VIII vedė buvusią karalienės freiliną Aną Bulin ir galutinai nutraukė ryšius su Roma. Jo reikalavimu parlamentas priėmė supremacijos aktą (1534 m.): karalius tapo Anglijos bažnyčios galva, bet jis neturi teisės skelbti Dievo žodžio ir teikti sakramentą. Anglijos bažnyčia (anglikonai) užėmė tarpinę padėtį tarp katalikybės ir protestantizmo. Ji išpažino pagrindines protestantizmo dogmas – tikėjimą išganytojiška Kristaus auka ir Šventąjį Raštą, kaip pagrindinį tikėjimo šaltinį. Buvo atsisakyta indulgencijų pardavinėjimo, relikvijų garbinimo. Tačiau buvo išlaikyta daug katalikiškų apeigų, vyskupų vadovaujama bažnyčios hierarchija, liturgija. Dvasininkija tapo vyriausybės aparato dalimi. Išliko dešimtinė bažnyčiai, bet ji pakliūdavo į karaliaus iždą.

Kontrreformacija. Išplitus reformacijai, iškilo grėsmė, kad Anglija ir Vokietija visiškai sutriuškins katalikybę ir patrauks į savo pusę kitas šalis – Lenkiją, Ispaniją.  Todėl XVI a.vid.-XVII a.pab. vyko popiežiaus organizuotas bažnytinis–politinis judėjimas, kuriuo siekta įveikti reformaciją, sugrąžinti per ją prarastas pozicijas. Kovos su reformacija priemonės:

  • Bažnytiniai susirinkimai. Tridento bažnyčios susirinkimas (1545-1563 m.) visus protestantus paskelbė eretikais, patvirtino popiežių kaip aukščiausią autoritetą, paliko visas senąsias katalikų tikėjimo dogmas ir apeigas: celibatą, relikvijų kultą, šventųjų paveikslų garbinimą, priėmė dekretą dėl dvasininkų drausmės, paskelbė uždraustų knygų sąrašą. Jo pabaiga laikoma kontrreformacijos Europoje pradžia.
  • Jėzuitų ordinas – katalikų vienuolių ordinas, įkurtas 1540 m.; vadovas – Ignotas Lojola. Būdinga griežta centralizacija, visiškas paklusnumas ordino vyresnybei.  Įvairiose šalyse jėzuitai kūrė mokyklas, kuriose mokė, auklėjo ir kartu nuo protestantų įtakos saugojo jaunąją kartą. Buvo aktyvūs misionieriai, uoliausi katalikybės gynėjai ir stiprintojai. Į Lietuvą atvyko 1569 m. ir čia suvaidino didelį kultūrinį vaidmenį. 1570 m. atidarė savo kolegiją, kuriai 1579 m. suteiktas universiteto teisės.
  • Inkvizicija. Popiežius kovai su erezija Romoje įsteigė Vyriausiąjį inkvizicijos tribunolą su labai dideliais įgaliojimais.

Ignotas Lojola (1491-1556 m.) – karininkas, Jėzuitų ordino įkūrėjas ir vadovas (1540 m.) Ordino tikslas – Katalikų bažnyčios stiprinimas Europoje kilusio reformacijos judėjimo metu. I.Lojola suformavo ordino organizacinius ir moralinius principus, svarbiausiu dalyku laikė asmenybės besąlygišką paklusnumą Bažnyčiai, pateisino bet kokis priemones katalikybei stiprinti.

Reformacijos padariniai:

  • Katalikams ir protestantams varžantis dėl įtakos visuomenėje, susidarė palankios sąlygos mokslo, švietimo, meno plėtrai. Reformacija padėjo bažnyčioje įsigalėti nacionalinei kalbai.
  • Moterims iš didikų ir biurgerių šeimų reformacija suteikė daugiau saviraiškos galimybių, imta labiau vertinti santuoką, tačiau pasidarė lengviau išsiskirti, jeigu santuoka atrodė akivaizdžiai nenusisekusi.

2 comments

  1. kodėl nėra mokslinių šaltinių iš kur viskas parašyta ir nėra Jūsų kontaktų? vadinasi pateikiama informacija negali būti patikima):

    • kam dar domėtis, iš kur? jeigu šeimininkas šuniui numetė kaulą, šuo jį paima. taigi imk ir naudok referatam, pranešimam, ruoškis egzam ir nesuk galvos.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>