Home / Konspektai / Renesansas, reformacija ir kontrreformacija Lietuvoje

Renesansas, reformacija ir kontrreformacija Lietuvoje

Kryžiuočių valstybės pabaiga. Nuo 1466 m. ordinas virto Lenkijos vasalu. Paskutinis magistras Albrechtas užmezgė ryšius su Liuteriu. Gavęs Žygimanto Senojo sutikimą, 1525 m. paleido ordiną, sekuliarizavo jo žemes ir priėmė Prūsijos hercogo titulą. Prūsija tapo pasaulietine valstybe, iš kurios XVI a. A.Kulviečio ir S.Rapolionio iniciatyva tiesiogiai plito reformacijos idėjos į Lietuvą.

Pranciškus Skorina– baltarusis, artimas protestantų pažiūroms. 1522-1525 m. išspausdino savo knygas, įkurė pirmąją spaustuvę Lietuvoje.

Pirmoji spausdinta knyga LDK – „Mažoji kelionių knyga” (1522 m.).

Abraomas Kulvietis (1510-1545 m.) lietuvių kultūros veikėjas, pirmasis išsilavinęs lietuvis. Vakarų Europos universitetuose klausė M.Liuterio ir kitų žymių reformatorių paskaitų, gavo teisės mokslų daktaro laipsnį. Remiamas didikų Goštautų, Vilniuje įsteigė pirmąją aukštesniąją reformatų  mokyklą  (1539 m.) Mokyklos veiklai pasipriešino Vilniaus vyskupas, todėl teko ją uždaryti. Įsikūrė Karaliaučiuje, prisidėjo prie Karaliaučiaus universiteto steigimo.

Mikalojus Radvila Juodasis (1515-1565 m.)– politinis veikėjas, reformacijos rėmėjas,LDK kancleris, Vilniaus vaivada. Dėl jo veiksmų Livonija tapo Lietuvos vasalu. Vadovavo lietuvių delegacijai derybose dėl Liublino unijos. Pasižymėjo kaip ištikimas LDK interesų gynėjas. Sujungė visus Lietuvos reformatus, pastatė jiems bažnyčią, sušaukė pirmąjį evangelikų sinodą, įkūrė protestantų raštų spaustuvę.

Martynas Mažvydas (apie 1510-1563 m.) - mokėsi A.Kulviečio mokykloje, Karaliaučiaus universitete. Prūsijos kunigaikštis pasikvietė jį  dirbti kunigu ir leisti lietuviškas liuteronų knygas. Remdamasis kitų lietuvių veikėjų vertiniais, įvairiais katekizmais, 1547 m. parengė pirmąją lietuvišką spausdintą knygą „Katekizmas“.  Didžiausias jo nuopelnas –lietuvių kalba iš šnekamosios virto rašytine, buvo padėti ne tik prozos, bet ir eiliuotos kalbos pamatai.

Motiejus Strijkovskis (apie 1547-1593 m.) – istorikas, poetas, rinko ir tyrė Lietuvos istorijos šaltinius. 1582 m. parašė pirmąją išspausdintą Lietuvos istoriją. Istorinį procesą nagrinėjo valstybiniu požiūriu, gynė LDK politinį savarankiškumą, smerkė kryžiuočių agresiją. Jo veikalas –vertingas lietuvių mitologijos, etnografijos, tautosakos šaltinis, juo naudojosi vėlesni lietuvių istorikai.

Katekizmas – tikybos pradžiamokslis, glaustas krikščionių tikybos pagrindų išdėstymas. Pirmasis lietuviškas katekizmas išleistas M.Mažvydo 1547 m. Karaliaučiuje.

Mikalojus Daukša (apie 1530-1613 m.) kunigas, vienas lietuvių raštijos pradininkų. Išvertė ir 1595 m. Vilniuje išleido ispano J.Ledezmos „Katekizmą“. Tai pirmoji lietuviška knyga, išleista  Didžiosios Lietuvos teritorijoje. Literatūrinę šlovę M.Daukšai  pelnė pamokslų rinkinys „Postilė“ (1599 m.).  Labiausiai vertinama prakalba, kurioje iškeliami svarbiausi tautos bruožai: tėvų žemė, papročiai ir gimtoji kalba; lietuvių kalbą raginama vartoti bažnyčiose, mokyklose, valstybės įstaigose, leisti knygas. M.Daukšos lietuvybės programa turėjo daug įtakos XIX a. tautiniam sąjūdžiui.

Jonas Bretkūnas (1536-1602 m.) – vienas lietuvių raštijos pradininkų Mažojoje Lietuvoje. Parengė ir išleido giesmyną, pirmą lietuvišką maldaknygę. Reikšmingiausias jo darbas – pamokslų rinkinys ,,Postilė “  (1591m.), kurioje aiškinamos evangelijos, propaguojamas pamaldumas, paklusnumas bažnytiniai valdžiai. Pirmasis į lietuvių kalbą išvertė M.Liuterio “Bibliją“. Jo darbai svarbūs lietuvių literatūrinės kalbos raidai, prisidėjo prie Mažosios Lietuvos kovos su germanizacija.

Konstantinas Sirvydas (1579-1631 m.)– vienas lietuvių raštijos pradininkų, leksikografas, jėzuitų ordino narys. Parengė pirmąjį lietuvių kalbos žodyną ,,Trijų kalbų žodynas” (apie 1620 m., 6000 žodžių). Daug prisidėjo prie lietuvių kalbos norminimo, stengėsi svetimybes pakeisti naujadarais.  Parašė pamokslų santrauką „Punktai sakymų“, kuri kartu buvo ir lietuvių kalbos vadovėlis. Pamoksluose atsispindi sunki liaudies padėtis, protestantų ir katalikų nesutarimai.

Postilė – pamokslų, kuriuose populiariai aiškinamos ir interpretuojamos Biblijos ištraukos, rinkinys. Ypač paplito reformacijos laikais. Pirmąją postilę lietuvių kalba 1591 m. išleido J.Bretkūnas, Didžiojoje Lietuvoje 1599 m. M.Daukša išvertė J.Vujeko mažąją postilę.

Reformacijos žlugimo priežastys:

  • Reformacijos nepriėmė liaudis, nes ji per siaurai buvo skelbiama lietuvių kalba
  • Pakito valdžios požiūris į reformaciją. Gyvenimo pabaigoje Žygimantas Augustas ėmė remti katalikus.
  • Reformatų jėgas susilpnino jų vidinis susiskaldymas.
  • Vėlyvas Lietuvos krikštas. XVI a. lietuvių žemėse krikščionybė dar neturėjo gilių tradicijų.
  • Prasidėjo kontrreformacija.

Jėzuitų ordino veikla Lietuvoje. Vilniau vyskupas Valerijonas Protasevičius kovoti su reformatoriais 1569 m. į Lietuvą pakvietė jėzuitų ordiną. Jie 1570 m. Vilniuje įkūrė pirmąją savo kolegiją, kuriai 1579 m. karalius Steponas Batoras suteikė universiteto vardą. Pirmuoju rektoriumi buvo paskirtas Krokuvos jėzuitas Petras Skarga.

Universitetas – visuomeninė aukštoji mokykla.

Rektorius – aukštojo mokslo įstaigos vedėjas, universiteto viršininkas, vadovas.

Barokas – meno kryptis, XVII-XVIII a. plitusi Europoje ir Lotynų Amerikoje. Vyravo puošnūs, ištaigingi, gausiai dekoruoti bažnytiniai statiniai. Atsiradimą skatino Kontrreformacija. Pradėjo formuotis Italijoje XV a.pab.

Žymiausi XIV-XVII a. Lietuvos architektūros paminklai

Gotika:

  • Trakų salos pilis
  • Šv.Onos bažnyčia
  • Perkūno namai
  • Zapyškio bažnyčia

 

Renesansas:

  • Vilniaus žemutinė pilis
  • Raudonės pilis
  • Radvilų rūmai
  • Vilniaus universiteto pastatų ansamblis
  • Bernardinų vienuolynas

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>