Home / Konspektai / Renesansas

Renesansas

Renesansas (atgimimas) – Europos kultūros, meno ir visuomenės minties suklestėjimo epocha (XIV a. vid.-XVII a. pr.), pereinamasis laikotarpis nuo viduriniųjų amžių prie Naujųjų laikų kultūros, pasižymėjęs  antikos tradicijų atgaivinimu ir dėmesiu žmogaus asmenybei. Apėmė visas gyvenimo sritis. Atsirado ir suklestėjo Italijoje. Lietuvoje pradėjo plisti XV a. pabaigoje.

Atsiradimo istorinės prielaidos:

  • Politinė: Viduramžių Italija buvo miestų šalis, kurie XI-XII a. išsikovojo nepriklausomybę, tapo laisvaisiais. Šiaurės Italijoje ėmė kurtis miestai-valstybės, kurie turėjo respublikinę valdymo formą (Florencija, Venecija, Genuja, Milanas).
  • Ekonominė: Šiuose miestuose sparčiai augo amatai ir prekyba. Kryžiaus karų laikotarpiu miestai tapo visos Europos prekybos ir finansų centrais. Augo italų amatininkų produkcijos paklausa, kūrėsi kapitalistiniai santykiai.
  • Socialinė: Kokybiniai ir ekonominiai pokyčiai keitė Italijos miestų socialinę struktūrą ir politinių jėgų santykį. Sumažėjo feodalų, padidėjo vidutiniųjų sluoksnių (amatininkų, pirklių) įtaka.
  • Psichologinė: Italijos miestai nebuvo dideli, juose dar nebuvo biurokratinio aparato, luominio uždarumo, todėl valstybines pareigas galėjo užimti įvairių sluoksnių atstovai. Tai formavo energingo žmogaus tipą.
  • Kultūrinė: Dėl prekybos į Italijos miestus plaukė mokslo žinios iš viso pasaulio. Italijoje buvo išlikę daugybė antikos paminklų, kurie kėlė domėjimąsi visa helenų civilizacija.

Humanizmas – Renesanso epochos ideologija ir pasaulėžiūra, priešinga asketizmui. Būdinga pasaulietiškumas, proto kultas, tikėjimas žmogaus protu, kūrybinėmis galiomis ir sugebėjimais, asmenybės laisvės ir nepriklausomybės skelbimas, studijų objektas – žmogus, jo žemiškasis gyvenimas. Pagrindinių principų kūrėjai ir skleidėjai (daugiausia filologai, filosofai, poetai) buvo vadinami humanistais. Humanizmo raidoje didžiausią vaidmenį suvaidino Florencija, išgarsinusi Petrarką, Botičelį, Mikelandželą, Leonardą da Vinčį  ir kitas iškilias asmenybes.

Nikolas Makiavelis (1469-1527 m.)italų mąstytojas. savo politinę teoriją kūrė tada, kai Vakarų Europoje formavosi centralizuotos absoliutinės monarchijos, o Italija buvo susiskaldžiusi. Tad jį, kaip ir jo amžininkus, domino Italijos suvienijimas. Tai buvo pirmasis Europos mąstytojas, sukūręs naujos valstybės formos – absoliutizmo – teorinį pagrindą. Jo nuomone, Italiją galėjo suvienyti tik stiprus valdovas, galįs įgyvendinti šiuos tikslus bet kokiomis priemonėmis ir paisyti tik valstybės interesų. Makiavelis nebuvo žiaurumo ir veidmainiškumo propaguotojas, jis tiesiog nukėlė politiką į žemę, parodydamas, kad valdovai ir respublikos savo valdžiai stiprinti naudoja bet kokias priemones.

Erazmas Roterdamietis (1466-1536m.) – humanistas, vienas iš protestantizmo pradininkų, padaręs didelį poveikį XVI a. minties raidai. Savo veikaluose kėlė visuomenės papročių ir Katalikų bažnyčios reformavimo idėjas,  kritikavo prietarus, fanatizmą, dvasininkų korupciją, tamsumą, amoralumą, smerkė kūno bausmes. Parengė „Naujojo Testamento“ vertimą į graikų kalbą, parašė filosofinę satyrą „Pagiriamasis žodis kvailybei“, apie 3000 laiškų.

One comment

  1. Nemoku apsakyt kaip padėjo ruoštis istorijos pamokoms.lr dar sužinojau ko dar nežinojau.Taip viskas trumpai ir gerai aprašyta,kad gera net įsiminti.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>