Home / Konspektai / Senovės Egiptas

Senovės Egiptas

Politinė Egipto raida:

  • Seniausia Karalystė (apie IV tūkst. pr. Kr.). Egipte pradėjo kurtis nomai – smulkūs valstybinai dariniai. Būtinumas reguliuoti Nilo potvynius ir paskirstyti vandenis po visą Egiptą padėjo nomams susivienyti – susidarė dvi valstybės – Aukštutinis ir Žemutinis Egiptas. Šalį baigė vienyti menas, sukūręs vieningą valstybę su sostine Memfiu.
  • Senoji Karalystė (3000-2250 m. pr.Kr.). Sostinė – Memfis. Valstybė centralizuota, sukurta valdžios sistema, buvo pastatytos piramidės, susiformavo religija. Karaliaus valdžia įgijo despotijos pobūdį, pradėtas vartoti alegorinis posakis „faraonas” („didysis namas”). Prasidėjo Pirmoji suirutė, trukusi 200 metų.
  • Vidurinioji karalystė (2050-1750 m. pr. Kr.). Sostinė – Tėbai. Didėjo turtinė nelygybė. Centrinė valdžia nebebuvo tokia stipri, valdymas demokratizavosi – faraonai turėjo įtraukti į valdymą vidurinius sluoksnius. Egiptą pradėjo puldinėti hiksų gentys, prasidėjo Antroji suirutė.
  • Naujoji Karalystė (1580-1070 m. pr. Kr.). ypač suaktyvėjo užsienio politika, labai išsiplėtė teritorija, tačiau atsirado prieštaravimų šalies viduje – padidėjo vergų skaičius, sustiprėjo šventikų įtaka, Echnatonas nesėkmingai mėgino įgyvendinti religinę reformą. Egiptas vis dažniau tapo kaimynų ekspansijos objektu – VII a. pr. Kr. jį nukariavo asirai, V a. pr. Kr. – persai, III a. pr. Kr. – graikai, o 30 m. pr. Kr. egiptas tapo Romos provincija.

Politinė sistema:

  • Faraonas – aukščiausias senovės Egipto valdovas, save laikęs ne žmogiška būtybe, o dievybe, Dievo Amono Ra sūnumi. Buvo tarpininkas tarp tautos ir dievų, vyriausias mokytojas, architektas, gydytojas, gyvenimo aprūpintojas (tikėta, kad nuo jo priklauso derlingumas). Faraonų galybę įkūnijo  milžiniški monumentaliosios architektūros statiniai – piramidės.
  • Viziris – vyriausias faraono valstybės tarnautojas. Kontroliavo valstybines įstaigas ir šventyklas, buvo vyriausiasis teisėjas.
  • Nomarchas – vietos valdytojas, nomo vadovas. Žiūrėdavo, kaip renkami mokesčiai, tvarkoma irigacinė sistema.

Religija

Egiptiečiai garbino gamtos stichijas, o susikūrus valstybei atsirado bendri dievai (Ozyris, Izidė, Amonas Ra), susiformavo hierarchija.

Echnatono religinė reforma (XV a.pr. Kr. pabaiga-XIV a. pr. Kr. pradžia). faraonas Amenchotepas IV, pasivadinęs Echnatonu, įvykdė religinę reformą, kurios tikslas – politeizmą pakeisti vieno Saulės Dievo Atono kultu ir sumažinti žynių įtaką valstybės gyvenime. Atonas paskelbtas vieninteliu dievu, o kitų dievų kultai uždrausti, visur ištrintas prieš tai garbinto dievo Amono vardas. Vyriausiuoju naujojo dievo žyniu tapo pats faraonas. Dykvietėje įkurta nauja sostinė Achetatonas. Faraono reformatoriaus veiksmai nerado pritarimo šalyje, nepavyko patraukti diduomenės. Reforma nepavyko, nes faraonas pasikėsino į tradiciją. Žyniai įtikino jį susitaikyti su senaisiais dievais.

Raštas

rašoma buvo ant papiruso – specialios rašomosios medžiagos, gaminamos iš meldų. Egiptiečiai vartojo trijų rūšių raštą:

  • Hieroglifai figūriniai rašto ženklai, žymintys ištisas sąvokas ir žodžius arba atskirus kalbos skiemenis ir garsus (naudojo senovės egiptiečiai, japonai, kinai). Senovės Egipte raštą sudarė 750 ženklų. Vartotas nuo 3100 m.pr. Kr. iki III a. po Kr. Iššifravo prancūzų mokslininkas Šampolionas (1822 m.).
  • Hieratinis – paprastesnis raštas, kurį vartojo tik žyniai užrašams, laiškams, knygoms, sąskaitoms; ženklai buvo panašūs į daiktų kontūrus.
  • Demotinis – gerokai paprastesnis nei hieroglifai, vadinamasis greitraštis, rašomas kursyvu. buvo paplitęs visuose liaudies sluoksniuose.

Monumentalioji architektūra buvo vienas iš požymių, apibūdinantis Egipto valdovų galybę ir aukštą civilizacijos technikos lygį.

  • Mastabos – iš plytų ar akmenų išmūryti kapai su pasvirusiomis į vidų sienomis
  • Piramidės – faraonų kapai, turėję tapti laiptais po mirties užkopti į dangų. Buvo laiptuotosios arba lygiosios. Visose stovėjo sarkofagai su faraono palaikais. Seniausia piramidė – Džoserio, didžiausia – Cheopso (147 m. aukščio, statyta apie 2700 m. pr. Kr.).
  • Hipogėjai – uolose iškirsti kapai.

Laimėjimai:

  • matematika (pažino trupmenas, mokėjo keturis aritmetinius veiksmus, išrado geometriją);
  • astronomija (pradėjo jungti žvaigždžių grupes į žvaigždynus, metus dalijo į dvylika mėnesių po trisdešimt dienų);
  • medicina (buvo susipažinę su vidine žmogaus kūno sandara, išmanė kraujo apytaką, balzamavo mirusiuosius);
  • piramidžių statyba.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>