Home / Konspektai / Vytauto Valdymas (1392-1430 m.)

Vytauto Valdymas (1392-1430 m.)

Įsitvirtinimas valdžioje. Jogailai tapus Lenkijos karaliumi, iškilo LDK valdymo klausimas. Vytautas buvo nepatenkintas, kad Jogaila savo vietininku paskyrė brolį Skirgailą, todėl paprašė karinės ir politinės Ordino paramos, suartėjo su Maskva. Norėdamas išsaugoti Lenkijos sostą ir nutraukti Gediminaičių dinastijos karą, Jogaila Astravo sutartimi (1392 m.) pasiūlė Vytautui taiką ir LDK vietininko pareigas.

Vytauto vidaus politika:

  • Vytautas suprato, kad LDK, didelei, nevienalytei valstybei reikalinga centralizacija. Matydamas, kad daug kunigaikščių ne visuomet klauso didžiojo kunigaikščio, jis atėmė iš Gediminaičių jų valdytas sritis ir skyrė ten savo vietininkus, daugiausia sau ištikimus bajorus. Jie buvo giminystės saitais nesusiję su Gediminaičių dinastija, todėl negalėjo pretenduoti į didžiojo kunigaikščio valdžią ar jos nepaisyti.
  • Valdydamas Lietuvą, Vytautas rėmėsi karine didikų jėga. Duodamas jiems daugiau žemės, jis reikalavo geresnės tarnybos. Tokia protekcionistinė politika sudarė sąlygas atsirasti pirmosioms didelėms žemvaldžių giminėms.
  • Buvo reformuojamas centrinės valdžios aparatas. Vytautas laipsniškai šalino kunigaikščius nuo vadovavimo kariuomenei, šias pareigas perduodamas vaivadoms. Didžiojo kunigaikščio tarybą pakeitė Ponų taryba. ją sudarė katalikų vyskupai, vaivados, kaštelionai ir kai kurių Rusios žemių seniūnai.
  • Stiprinant bajorų luomą, vis labiau didėjo valstiečių išnaudojimas. Užuot dalijęs pajamas, Vytautas ėmė dalyti bajorams valstiečius. Bajorui atiduotas valstietis virsdavo baudžiauninku. Bajoras jį galėjo bausti, išmainyti ar parduoti, pabėgusį gaudyti.
  • Didžiojo kunigaikščio valdžią ribojo  ir absoliutizmui įsigalėti neleido privilegijos bajorams, kurios ir buvo pagrindiniai valstybės įstatymai.

Užsienio politika. Nors būdamas tik Jogailos vietininkas, Vytautas jau pirmaisiais savo valdymo metais vykdė separatistinę politiką:

  • Salyno sutartis (1398 m.). Vytautas sudarė „amžinąją taiką” su Ordinu ir pripažino Žemaitiją ordino valda. Garantuota abipusė parama siekiant įsigalėti rusų žemėse. Lietuvos bajorai paskelbė Vytautą Lietuvos karaliumi.
  • Sudaręs sutartį, Vytautas ėmė grobti totorių valdžioje buvusias ukrainiečių žemes, surengė sėkmingą žygį prieš Aukso Ordą ir išplėtė valstybės ribas iki Juodosios jūros, tačiau mūšį prie Vorsklos (1399 m.) jungtinės pajėgos (LDK, totorių, Lenkijos ir Ordino kariuomenės) pralaimėjo Aukso Ordai. Tai buvo didžiausia Vytauto nesėkmė, pakenkusi Rytų politikai – sustiprėjo Maskvos pozicija regione, sukilo slavų žemės. Vytautas turėjo labiau suartėti su Lenkija ir užsitikrinti jos paramą.
  • Žalgirio mūšis (1410 m.liepos 15 d.) buvo vienos didžiausių viduramžių Europos kautynių ir baigėsi Ordino sutriuškinimu. Pasikeitė jėgų santykis Rytų Europoje – Lietuva ir Lenkija buvo pripažintos didžiosiomis valstybėmis ir ėmė atstovauti katalikiškai Europai šiame regione. Vytauto ir LDK autoritetas išaugo, o Ordino prestižas Europoje buvo pakirstas, jį pamažu imta naikinti. Vokiečių agresija, trukusi apie 250 metų buvo sustabdyta. LDK galėjo daugiau dėmesio skirti Rytų politikai ir labiau rūpintis vidaus gyvenimu.
  • Torūnės taika (1411 m. vasario 1 d.). Ordinas pripažino Žemaitiją LDK iki Vytauto ir Jogailos mirties, tačiau taika nebuvo tvirta. Svarbiausiu ginčų objektu tapo Žemaitijos ribos, kurios niekada anksčiau nebuvo nustatytos.
  • Bažnytinis Konstancos susirinkimas (1414-1418 m.) turėjo spręsti LDK bei Lenkijos ginčą su Ordinu. Lietuviai ir žemaičiai viešai atstovavo savo valstybei ir pateikė skundą prieš grobikiškus Ordino veiksmus.
  • Melno taika (1422 m.) anuliavo visas ankstesnes sutartis su Ordinu ir galutinai baigė ginčus dėl teritorijų: Lietuva neterminuotai atgavo Žemaitiją, tačiau Ordinui liko Klaipėdos kraštas.

Vytauto pastangos karūnuotis. Karūnavimosi idėją Lucko suvažiavime (1429 m.) pasiūlė vengrų imperatorius Zigmantas. Tai buvo aktualus klausimas tarptautiniu mastu – Europos valstybių valdovai stengėsi nukreipti Vytauto ir Jogailos dėmesį nuo Vidurio Europos reikalų į vidaus problemas, išardyti Lenkijos ir Lietuvos sąjungą. Karūnavimuisi priešinosi lenkų feodalai – tai žlugdė LDK prijungimo prie Lenkijos planus. Jogaila turėjo būti suinteresuotas šia idėja, nes jo sūnus buvo realiausias pretendentas į Lietuvos karūną. Vainikavimą sužlugdė Lenkijos bajorija, pagrobusi karūną.

Unijos su Lenkija vingrybės

  • Astravo sutartis (1392 m.). Baigėsi vidaus kovos. Jogaila sugrąžino Vytautui Trakų kunigaikštystę ir kitas tėvonines žemes. Vytautas gavo teisę valdyti LDK ir tituluotis Lietuvos kunigaikščiu. Jis oficialiai pripažino esąs Jogailos vasalas, kurio žemės po mirties atitenka siuzerenui – Lenkijos karūnai.
  • Vilniaus-Radomo sutartis (1401 m.). Aktai buvo priimti Vytauto ir Lietuvos bajorų (Vilniuje) bei Lenkijos bajorų (Radome). Juridiškai įteisintas Vytauto, kaip LDK valdovo, savarankiškumas. Pripažintas ir pačios LDK laikinas savarankiškumas – po Vytauto mirties visos valdos turėjo grįžti Lenkijos karūnai. Jeigu Jogaila mirtų, nepalikęs įpėdinio, naujas karalius negali būti renkamas be Vytauto sutikimo.
  • Horodlės unija (1413 m.). Aktus priėmė Vytautas, Jogaila, Lietuvos bajorai ir Lenkijos ponai. Pripažintas LDK didžiojo kunigaikščio valdžios tęstinumas – Lietuva išlieka savarankiška po Vytauto mirties, bet lietuvių bajorai renka savo valdovą su lenkų pritarimu. Lenkijos pavyzdžiu LDK buvo padalyta į vaivadijas, sulygintos lietuvių ir lenkų bajorų teisės ir suvienodinta abiejų valstybių santvarka. Nuspręsta šaukti bendrus Lietuvos ir Lenkijos bajorų seimus svarbiausiems klausimams spręsti.

Kodėl Vytautas didysis?

  • Kartu su Jogaila apgynė Lietuvą nuo Ordino, grasinusio sunaikinti valstybę. XV a. pradžioje LDK tapo didžiausia ir galingiausia regiono valstybe.
  • Sukūrė modernios krikščioniškos monarchijos pagrindus.
  • Ekonomiškai, teisiškai ir politiškai sustiprino socialinę jos atramą – bajorus.
  • Plėtojo prekinius-piniginius santykius valstybės viduje ir ryšius su užsieniu; šiuo laikotarpiu, sukurta pinigų sistema, kaldinamos lietuviškos monetos.
  • Suformavo valstybės simboliką, pradėjo naudoti herbą, vėliau pavadintą Vyčiu.
  • Tautos sąmonėje įsitvirtino, kad lietuviai sukūrė valstybę, už kurios likimą jie yra atsakingi. Tautos valstybingumo jausmas – istoriškai svarbiausias Vytauto epochos rezultatas.

Vytautas Didysis (1350-1430 m.) Lietuvos didysis kunigaikštis (1392-1430 m.), kurio dėka XV a. pr. LDK tapo didžiausia ir galingiausia regiono valstybe. Vytautas apgynė Lietuvą nuo kryžiuočių ordino agresijos ir sukūrė modernios krikščioniškos monarchijos pagrindus: sustiprino bajorijos luomą, jo proteguojami plėtojosi prekiniai-piniginiai santykiai valstybės viduje ir ryšiai su užsieniu, sukurta pinigų sistema, susiformavo valstybės simbolika. Svarbiausias Vytauto nuopelnas – tautos valstybingumo jausmas. 1429 m. Lucko suvažiavime iškelta Vytauto karūnavimosi idėja, tačiau ją įgyvendinti sutrukdė staigi jo mirtis.

Kovos dėl sosto po Vytauto mirties. Vytautui mirus, didžiuoju kunigaikščiu Jogaila pripažino savo brolį Švitrigailą. Tai sukėlė atvirai priešišką lenkų politikų reakciją. Jų kurstomas, Vytauto brolis Žygimantas Kęstutaitis įvykdė karinį perversmą ir nuvertė Švitrigailą. LDK suskilo į dvi konfrontuojančias stovyklas: vieni ketino su Švitrigaila ir baltarusių bei ukrainiečių feodalais kovoti prieš Lenkiją dėl nepriklausomybės; kiti drauge su Žygimantu ruošėsi pripažinti Lenkijos karaliaus valdžią ir pasidalyti su lenkų feodalais užgrobtas ukrainiečių žemes. Lemiamos kautynės tarp abiejų pretendentų į sostą buvo Pabaisko mūšis (1435 m.). Švitrigailos pusėje buvo baltarusių, totorių pulkai, Livonijos ordino kariuomenė; Žygimanto – lietuvių bajorai ir Lenkijos kariuomenė. Žygimantas sutriuškino Švitrigailą, o tuo pačiu ir Livonijos ordiną. Buvo pasirašyta Bresto taika (1435 m.), kuria Ordinas įsipareigojo nebesikišti į LDK vidaus reikalus.

Žygimantas nesėkmingai bandė atsikratyti Lenkijos feodalų globos, stiprinti krašto valdžią, apriboti sričių kunigaikščių teises, tačiau didžiojo kunigaikščio autoritetas smuko, atsinaujino vidaus karai. Žygimantą nužudė sąmokslininkai.  Po jo mirties Lietuvos kunigaikščiu buvo išrinktas trylikametis Jogailos sūnus Kazimieras. Jam tapus Lenkijos karaliumi, Lietuvą jo vardu ėmė valdyti Ponų taryba.

Iki XVI a. pabaigos Lietuvą valdė:

Švitrigaila (1430-1432 m.)

Žygimantas Kęstutaitis (1432-1440 m.)

Kazimieras (1440-1492 m.)

Aleksandras (1492-1506 m.)

Žygimantas Senasis (1506-1548 m.)

Žygimantas Augustas (1548-1572 m.)

Steponas Batoras (1572-1586 m.)

One comment

  1. lololololollollollolll

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>