Home / Partizaninis karas Lietuvoje 1944-1953m. / Algimanto apygarda – Vadai

Algimanto apygarda – Vadai

1 (2)

Antanas Slučka-Šarūnas. Gimė 1917m. Troškūnuose. Buvęs Lietuvos kariuomenės viršila, Vytauto  Didžiojouniversiteto Medicinos fakulteto studentas, vėliau – P.Plechavičiaus Vietinės rinktinės leitenantas. Jis Trošk ūnų apylinkėse, dar nesibaigus vokiečių okupacijai, 1944m. kovai su bolševikais suformavo pirmąjį partizanų būrį, įkūrė Šarūno rinktinę ir jai vadovavo. 1947m. Šarūno rinktinės pagrindu buvo įkurta Algimanto apygarda. Jos vadu tapo A.Slučka. Jis griežtai ir principingai reikalavo drausmės bei karinės tvarkos, dar būdamas rinktinės vadu vykdė karines partizanų pratybas ir vedė teorinius užsiėmimus. Buvo geras organizatorius ir drąsus vadas, rūpinosi partizanų spauda, prireikus pats operuodavo sužeistus partizanus. A.Slučka aktyviai palaikė ginkluotojo pogrindžio centralizacijos idėją, prisidėjo prie vyriausiosios partizanų vadovybės kūrimo. 1948m. gegužės mėn. įvyko Rytų Lietuvos partizanų kovinių dalinių vadų sąskrydis, kuriame sritį buvo nutarta pavadinti Karaliaus Mindaugo vardu. Srities vadu tapo A.Slučka, Algimanto apygardos vado pareigos teko A.Starkui. Vadovaudamas partizanų sričiai pagal Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) statutą pertvarkė organizacines struktūras, kuopas reorganizavo į tėvūnijas, patikslino jų ribas. A.Slučka žuvo 1949m. spalio 28d. Andrioniškio valsčiaus Butkiškių vienkiemyje įrengtoje srities štabavietėje kartu su žmona Joana Railaite-Neringa ir partizanu J.Jovaiša-Lokiu. Apsupti partizanai pateko į beviltišką padėtį. Sunaikinę su savimi turėtus dokumentus jie susisprogdino. Palaikus emgėbistai išvežė į Kauną, tačiau jų palaidojimo vieta ir šiandien nežinoma. A.Slučkai suteiktas partizanų pulkininko laipsnis. Lietuvos Respublikos Prezidento 1998m. gegužės 19d. dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (po mirties).

1 (1)

Antanas Starkus-Blinda, Montė. Gimė 1917m. Panevėžio apskrities Šimonių valsčiaus Adomynės parapijos Zubiškių kaime. 1941m. Birželio sukilimo dalyvis. 1941m. rudenį išėjo savanoriu į vermachtą, gavo puskarininkio laipsnį. 1944m. pasitraukė iš vokiečių kariuomenės. Grįžęs į gimtinę, Šimonių valsčiuje subūrė Tėvynės apsaugos būrį, saugojusį vietos gyventojus nuo raudonųjų partizanų siautėjimų. Tais pačiais metais, sovietų kariuomenei okupavus Lietuvą, mokėsi abvero žvalgybos mokykloje netoli Šlesbergo miesto Rytų Prūsijoje. 1945m. sausio 21d. buvo parašiutu nuleistas Vabalninko valsčiuje, prie Salamiesčio. Grįžęs į gimtinę A.Starkus suorganizavo partizanų būrį ir pats jam vadovavo iki 1946m. pavasario. Būriui įstojus į Šarūno rinktinę, A.Starkus buvo paskirtas Algirdo kuopos vadu. Jo slapyvardis buvo Blinda. Kuopai priklausė partizanų būriai, veikę Šimonių, Kupiškio, Viešintų ir Skapiškio valsčiuose. 1948m. gegužės mėn. A.Starkus paskirtas Algimanto apygardos vadu. Pasikeitė ne tik jo pareigos, bet ir slapyvardis – nuo tada jis tapo Monte. A.Starkus žuvo 1949m. lapkričio 1d., priešų apsuptas Algimanto apygardos štabo bunkeryje, Šimonių girioje, prie Priepado ežero. Nenorėdamas pasiduoti gyvas, po atkaklių kautynių susisprogdino kartu su bendražygiais – Algimanto apygardos štabo viršininku Albinu Pajarsku-Bebu, štabo nariu Aleksu Mateliu-Audeniu, partizanu Julijonu Burneika-Tardytoju ir partizanėmis Birute Šniuolyte-Ida ir Stase Vigėlyte- Živile.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>