Home / Partizaninis karas Lietuvoje 1944-1953m. / Ažagų–Eimuliškio miško kautynės

Ažagų–Eimuliškio miško kautynės

2

1945m. kovo pradžioje NKVD divizija Panevėžio apskrityje surengė puolimą prieš Pasvalio, Pušaloto ir Žaliosios girios partizanus. Persekiojami partizanai pasitraukė į Ažagų–Eimuliškio miškus. Apie 350 partizanųEimuliškio miške įsirengė tris stovyklas. Kovo 27-osios rytą jas puolė trys NKVD vidaus kariuomenės 261-ojo šaulių pulko batalionai ir specialusis dalinys (apie 800 žmonių). Puolimas pradėtas iš vakarų į rytus, siekiant atkirsti kelius, kuriais partizanai galėtų pasitraukti. Pirmiausia buvo pulta viena vietinių vyrų, daugiausia iš Dragonių kaimo, stovykla. Pasigirdus šūviams į pagalbą atskubėjo kaimynystėje stovyklavę partizanų būriai. Mūšis prasidėjo 7val. ryto. Tai vienoje, tai kitoje miško vietoje vyko atkaklios  kautynės. Temstant partizanai Jokubavo mišku sugebėjo prasiveržti Pakruojo link. Žuvo apie 76–80 partizanų (pasak okupantų, 120–121, paimta į nelaisvę 18–19, iš kurių 5 sužeisti; tačiau tokio skaičiaus nepatvirtina paimtų ginklų skaičius). Mūšyje žuvo partizanų junginio vadai J.Blieka-Genys,A.Bručas-Strazdelis, A.Petrauskas, partizanų būrių vadai B.Giedrikas-Švelnys, J.Kazlauskas, K.Miknevičius, partizanai S.Baranauskas, K.Blynas, P.Dirvonauskas, J.Janulevičius-Montė, J.Kazlauskas, L.Paliūnas, J.Pšetulskis, V.Pašakinskas, K.Petravičius, K.Repšys, A.Šliogeris, V.Šlevas, D.Tumas-Dulkė ir kt. Rusams atiteko 7 kulkosvaidžiai, 30 šautuvų, 5 automatai, 7 pistoletai, 34 granatos, granatsvaidis su termitiniais šoviniais, taip pat daug dokumentų. Rusų nuostoliai nebuvo aiškūs, nes jie saviškius nukautuosius bei sužeistuosius susirinko ir išsivežė mašinomis.

„Daug tą dieną žuvo mūsiškių, – prisimena mūšio dalyvis J.Juška, – bet gal ne mažiau žuvo ir okupantų kariaunos. Suprantama, jėgos buvo nelygios. Jie buvo ginkluoti moderniais ginklais, po mišką šlaistėsi tanketėmis, virš medžių skraidė sraigtasparniais, o kvartalinėse linijose buvo išsidėstę kulkosvaidžius. Jie ir pagal žmonių skaičių buvo gal 10, o gal 20 kartų pranašesni už mus. Mums kovoje padėjo tik mūsų budrumas ir tai, kad gerai žinojome mišką – kiekvieną kelmą, krūmelį. Prieš kokią valandą iki mūšio labai žemai virš medžių viršūnių praskrido lėktuvas. Taip, matyt, jie nustatė mūsų buvimo vietas. Jei būtume žinoję, kad mus ruošiasi pulti kariuomenė, būtume išsisklaidę  ir pasitraukę tolyn… Netrukus miško link pradėjo važiuoti tanketės, sunkvežimiai, gurguolės, o lėktuvas vėl ėmė skraidyti virš miško. Nebebuvo laiko slėptis, reikėjo ruoštis gynybai. Mūšis prasidėjo ankstų rytą. Mūsiškiai į juos šaudė iš už medžių, krūmų ir visą laiką stengėsi išsiveržti iš apsupties zonos (miškas nuo Ažagų kaimo ir Smilgių miestelio pusės buvo apsuptas). Mūšis truko iki pavakario. Išvykdami raudonieji susirinko savo žuvusiuosius, susikrovė į sunkvežimius ir išsivežė. Mūsiškius paliko miške.“

Po mūšio, naktį, vietos gyventojai bėgo į mišką ieškoti savųjų. Per dieną miškas buvo pasikeitęs neatpažįstamai: medžiai išlaužyti, sutraiškyti, samanos padengtos žaliomis, kulkų nukirstomis eglių šakelėmis. Artimieji žuvusiųjų palaikus slapta parsivežė namo, paslėpė po šiaudais ar pridengė medžių šakomis ir laukė tinkamo momento juos palaidoti. Kitų žuvusiųjų palaikai, kurių artimieji nieko nežinojo apie įvykusį mūšį, buvo palikti miške. Tikriausiai ne iš didelės pagarbos partizanams, bet iš baimės, kad neplistų ligos, Smilgių miestelio valdžia įsakė vietos gyventojams surinkti miške likusius žuvusiųjų palaikus ir palaidoti Dragonių kaimo kapinaitėse. 1945m. balandžio 2d. kapinaitėse buvo iškastos dvi ilgos tranšėjos, į kurias palaidoti miške likę 21 žuvusio partizano palaikai.

Viena iš tų įvykių liudininkių prisimena: „Anksti ryte, penktą valandą, papliupo šūviai ir granatų sprogimai, kilo raketos. O mes gyvenome visai prie pat miško. 14-ajame kvartale stovėjo Vytauto būrys. Ir būtent šis būrys, apie 90 vyrų, kažkaip liko neapsuptas. Tada Vytauto būrio partizanai smogė rusams į nugarą, užtai jų (rusų) tiek daug ir žuvo.

O atvedė rusų kariuomenę toks Grinevičius iš Medikonių kaimo. Prieš tai jis pats buvo partizanas, turėjo slapyvardį Granatas. Po kautynių partizanai pasakojo, kad tas Grinevičius pats sukvietė visus partizanus į susitikimą ir atvedė rusų kariuomenę. Rusai apsupo, atidengė kryžminę ugnį… Viena grupelė mūsiškių bėgo tiesiog per mūsų kiemą, o mūsų kieme rusai buvo pasistatę kulkosvaidį… ir tas rusų kulkosvaidininkas nešovė…

O vėliau, po kautynių, vakare pro mūsų namus traukėsi rusų kariuomenė.  Pravažiavo trys dengti sunkvežimiai. Nežinia kas ten buvo viduje – ar lavonai, ar tik ginklai… Bet dauguma rusų buvo sutvarstyti.

Po kelių dienų mūsų apylinkės pirmininkas Blinkevičius nusprendė, jog reikia prašyti Pušaloto valsčiausvaldžios, kad leistų surinkti miške likusius lavonus. Leidimą gavo. Visi apylinkės žmonės su pastotėmis važiavo į mišką tų lavonų rinkti. Ginklai jau buvo surinkti, radome tik beginklių partizanų lavonus su durtuvais subadytomis krūtinėmis. O prie pagrindinio bunkerio buvo iš viso baisu – ten žuvo ir kelios moterys. Jų lavonai buvo labiausiai išniekinti…“

Žuvusių partizanų kapai visuomet buvo prižiūrimi, sodinamos gėlės. Laikui bėgant kaimo žmonės buvo suimti, ištremti. Nyko likusios be šeimininkų sodybos, sunyko ir kapinaitės.

1989m. kapinaitės buvo sutvarkytos. Jose pastatytas paminklas visų čia palaidotų 1945m. kovo 27d. Ažagų–Eimuliškio mūšyje žuvusių partizanų atminimui.

2 comments

  1. iš straipsnio gerbiamieji išbraukite faktus neatitinkančius tikrovės. 1945 metais rusai sraigtasparnių dar neturėjo ir juo labiau tankečių, nuo Sujetų pusės puolė daugiausia juodukai, o nuo Dragonių ir Pazukų ukrainiečiai ir tik ju dėka daugelis liko gyvi. amžinatelsi Joną Juška nuo seno visi Dragoniečiai žinojo kaip gera fantazuotoja, kai ka reikėtu patikslinti nes net rusu konkreti ataskaita apie ši muši yra

  2. antanas petrauskas raukmanas nezuvo

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>