Home / Partizaninis karas Lietuvoje 1944-1953m. / Dainavos apygarda – istorija

Dainavos apygarda – istorija

2 (1)

Dainavos apygarda apėmė dabartinius Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonus, taip pat gretimas Marijampolės, Prienų, Trakų ir Šalčininkų rajonų dalis – beveik visą Dzūkiją. Kaip ir visoje Lietuvoje, tik praėjus frontui, ankstyvą 1944-ųjų rudenį miškingoje Dzūkijoje būrėsi vyrai, pasirengę kovai su antrąja sovietų okupacija. Būriams ėmė vadovauti buvę Lietuvos kariuomenės karininkai, puskarininkiai, policininkai, šauliai, mokytojai – visuomenėje autoritetą turintys asmenys. 1945m. pirmojoje pusėje gana stichiškai kūrėsi karinė struktūra – būriai, kuopos, rinktinės. Tuo metu įvyko ir vienos pirmųjų bei didžiausių kautynių – Kalniškės ir Varčios mūšiai.Apygardai pradžią davė 1945m. gegužės 7d. įkurtas Dzūkų rinktinės štabas, apie save ėmęs telkti kovotojus. Šis štabas ypatingas tuo, kad jam vadovavo plk.Juozas Vitkus-Kazimieraitis, aukščiausią laipsnį turintis kariškis, aktyviai įsitraukęs į pasipriešinimą. Tad logiška, kad štabe buvo labai aiški karinė organizacija. Jį sudarė trys skyriai: operatyvinis, propagandos ir mobilizacijos. J.Vitkaus parengtas drausmės statutas tapo pavyzdžiu kitiems analogiškiems ar panašaus pobūdžio dokumentams rengti kitose apygardose. Iki 1946m. susiformavo karinė struktūra, itin palanki apygardai įsteigti. Tai buvo padaryta tų pačių metų balandžio mėn. Dainavos apygardos vadu tapo kpt.Domininkas Jėčys-Ąžuolis. Tuomet štabas buvo papildytas spaudos ir propagandos skyriumi. Sustiprinta spaudos leidyba – be oficialaus štabo laikraščio „Aukuras“, savo spaudą turėjo beveik visos rinktinės. Be to, štabas leido daug atsišaukimų bei kitos propagandinės literatūros.

J.Vitkus užsiėmė ne tik organizacine veikla Dzūkijoje, bet ir aktyviai įsitraukė į platesnės centralizacijos darbą – 1945m. lapkričio mėn. Kaune jis buvo susitikęs tartis su atvykusiais iš Vakarų Jonu Deksniu ir Klemensu Bruniumi, 1946m. buvo užmezgęs ryšius su Lietuvos tautine taryba (kpt.Jonas Noreika); nuolat vyko pasitarimai su Tauro apygardos vadais. Tų pačių metų pavasarį buvo įkurtas Pietų Lietuvos partizanų (PLP, nuo 1949m. vasario mėn. – Nemuno) srities štabas, suvienijęs Tauro ir Dainavos (Dzūkijos ir Suvalkijos) partizanų junginius. Tad tuo pat metu vykęs apygardos ir srities organizacinis darbas buvo baigtas 1946m. pavasarį. Deja, partizanų struktūra, kaip ir jų gyvenimas, nebuvo pastovi – žuvus J.Vitkui ir D.Jėčiui, nutrūkus ryšių gijoms,vėl viską reikėjo pradėti iš pradžių.

1947m. į vadovybę (ne tik Pietų Lietuvoje) atėjo ltn.Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Dar beveik dešimt metų jis vadovavo įvairiems partizanų junginiams, buvo vienas iš Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) steigėjų, tapo ginkluotųjų pajėgų vadu. Kartu su kitais svarbiausiais partizanų vadais jis tapo Lietuvos laisvės kovų simboliu.

Būdamas apygardos vadu A.Ramanauskas ypač aktyviai ėmė atkūrinėti štabus, daug keliavo po apygardą,susitikinėjo su pareigūnais ir eiliniais partizanais. Jis  vadovavosi nuostata, kad įsakymai bei nurodymai turi būti aptarti ir įsisąmoninti. Tai gerokai skyrėsi nuo kitų vadų reikalavimų griežtai vykdyti įsakymus pagal kariuomenės pavyzdį. Vadovaudamasis tuo pačiu principu A.Ramanauskas, 1949m. balandžio mėn. grįžęs iš LLKS steigiamojo suvažiavimo, apygardos junginių vadus sukvietė į pasitarimą. Susirinko 11 rinktinių bei grupių vadų. Tai buvo bene paskutinis apygardos susirinkimas. Nepaisant nuostolių, mažėjančio partizanų skaičiaus, vis sunkėjančių išlikimo sąlygų, buvo sveikinamas LLKS įsteigimas, priimti nutarimai, išsirinktas naujas apygardos vadas – Lionginas Baliukevičius-Dzūkas.

2 (2)

 

1949m. pavasarį apygardoje buvo 218 kovotojų, o 1950m. vasarą – 175 partizanai.Tebebuvo leidžiama spauda, mėginama atkurti vis dažniau nutrūkstančius tarpusavio ryšius. Sudėtinga padėtimi vis aktyviau naudojosi agentai smogikai. 1952m. jų padedama MGB netgi įkūrė legendinį Dainavos apygardos štabą ir juo naudodamasi vis retino kovotojų eiles. Tad šiuos metus galima laikyti paskutiniais Dainavos apygardos vadovybės gyvavimo metais.

Pavieniai partizanai Dzūkijoje laikėsi iki 1954m. Jiems vadovavo du paskutinieji Dainavos apygardos vadai: Juozas Gegužis-Diemedis, o jam žuvus – Vincas Daunoras-Ungurys. Buvęs Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vadas, LLKS ginkluotųjų pajėgų vadasA.Ramanauskas slapstėsi iki 1956m. Tada buvo išduotas, suimtas, šiurkščiai tardomas, kankinamas ir 1957m. sušaudytas Vilniaus KGB kalėjime.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>