Home / Partizaninis karas Lietuvoje 1944-1953m. / Kiauneliškių kautynės

Kiauneliškių kautynės

1945 m. kovo 11–13 d.

1944m. Labanoro girioje susibūrė keli itin dideli Lietuvos partizanų junginiai. Krivasalio partizanų būriui vadovavo buvęs policininkas Antanas Krinickas-Romelis, Šiškinių būriui – Apolinaras Jurčys-Vytenis. Būriai vienijo kelis šimtus partizanų iš Krivasalio, Šiškinių bei kitų netoli Labanoro girios esančių kaimų ir miestelių. Buvo įrengtos dvi stovyklos – savotiškos tvirtovės iš gynybiniams mūšiams pritaikytų bunkerių ir apkasų kompleksų. Partizaninio karo pradžioje bunkeriai buvo itin dideli – į juos tilpdavo iki šimto ginkluotų vyrų. Bunkeriai netgi turėjo pavadinimus: Krivasalio būrys buvo „Kauno“, Šiškinių – „Margio“ bunkeryje.

1945m. kovo 11d. Labanoro girioje prasidėjo didžiulis mūšis, kuris truko beveik tris paras. Kovai su partizanais siauruoju geležinkeliu iš Panevėžio pro Anykščius ir Uteną buvo atvežta apie 500 okupantų karių, prie jų dar prisidėjo vietiniai išdavikai ir kolaborantai – Švenčionių, Švenčionėlių ir Saldutiškio stribai.

Pirmasis susidūrimas įvyko ankstyvą rytą – partizanai pirmuosius sovietų žvalgus nušovė, likusius kulkomis nuvijo tolyn nuo stovyklos, bet greitai pamatė visas priešų pajėgas ir pasirengė kautynėms. „Kauno“ bunkeris ir visa Krivasalio būrio stovykla buvo apsupta, tačiau dauguma partizanų sugebėjo per raistus prasiveržti šiaurės kryptimi. Stovykloje liko septyniese. Į pagalbą jiems atėjo partizanai iš A.Jurčio vadovaujamo „Margio“ bunkerio – smarkia ugnimi kuriam laikui sustabdė įnirtingą priešų puolimą, tačiau išsidavė ir patys – kaip vėliau paaiškėjo, okupantai nieko nežinojo nei apie „Margio“ bunkerį, nei apie jame įsitvirtinusius Šiškinių būrio partizanus, vadovaujamus A.Jurčio. Buvo pasitelktos papildomos raudonarmiečių pajėgos ir apsuptos jau abi stovyklos. Negalėdami

„Margio“ bunkeryje įsitvirtinę partizanai priešinosi visą kovo 12-osios dieną, dar visą naktį ir kovo 13-ąją. Tačiau paskutinę, trečiąją, kautynių dieną sovietai bunkerį apšaudė minosvaidžiais bei prieštankinėmis granatomis ir smarkiai jį apgriovė. Nuo skeveldrų žuvo daug partizanų. Pro bunkerio lubose atsiradusias skyles rusai į vidų ėmė mėtyti granatas, bet partizanai jas dar nesprogusias pačiupdavo ir sviesdavo laukan – ten jos sprogdavo ir išguldydavo rusų kareivius. Tačiau jėgos buvo labai nelygios.

1945m. kovo 11–13d. Labanoro girioje vykusiose kautynėse žuvo apie 80 partizanų – 20 vyrų iš A.Krinicko vadovaujamo Krivasalio būrio, kuris gynėsi „Kauno“ bunkeryje, 50 vyrų iš A.Jurčio vadovaujamo Šiškinių būrio (gynėsi „Margio“ bunkeryje) ir apie 10 vyrų iš Tigro rinktinės štabo.

Kovo 14d. aplinkinių kaimų žmonės buvo suvaryti į kautynių vietą, kad surinktų žuvusių partizanų ir priešo kareivių palaikus. Liudytojai teigia suskaičiavę daugiau kaip 300 nukautų rusų kareivių.

Partizanų kūnus NKVD įsakymu stribai nuvežė į Kiauneliškio geležinkelio stotelę, iš ten siauruoju geležinkeliu – į Švenčionių apskrities centrą. Švenčionių geležinkelio stotyje partizanų kūnai visą parą išgulėjo atviruose vagonuose, pro vagonų plyšius žmonės matė besisunkiantį kraują. Paskui pelkėje, netoli Švenčionių, prie Cirkliškio, palaikai buvo sumesti į duobę ir užkasti. Dabar šią vietą žymi atminimo kryžius. Įamžintos ir „Kauno“ bei „Margio“ bunkerių vietos Labanoro girioje.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>