Home / Partizaninis karas Lietuvoje 1944-1953m. / Mūšis Daunoravos miške

Mūšis Daunoravos miške

1950 m. rugpjūčio 18–19 d.

1950m. rugpjūčio 18–19d. tragedija Daunoravos miške prasidėjo dar 1949m., kai Joniškio MGB organams pavyko sukurti partizanų vidaus agentų tinklą: birželio mėn. buvo užverbuotas partizanas Patronas, tapęs agentu smogiku Jurgėla, gruodžio mėn. – partizanas Senis, tapęs agentu Katinu. Smūgiai partizanams liejosi nenutrūkstamu srautu. Ryšininkai įspėjinėjo apie galimą išdavystę, patys partizanai turėjo įtarimų, tačiau delsė surengti karo lauko teismą, matyt, bijodami suklysti.

1949m. partizanams buvo ypač nuostolingi:

liepos 20d. Nemeikšių miške žuvo Stasys Jokūbaitis iš Linkaičių kaimo;

rugpjūčio 26d. Obelynės miške – Adolfas Valančius-Tarzanas ir Jonas Lukšys-Namonas;

rugpjūčio 27d. Jurdaičių miške – 5 Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės štabo nariai (tarp jų – vadas Pranas Muningis-Žvelgaitis);

gruodžio 7d. Gudaičių kaime – 5 partizanai (tarp jų Genovaitė Petraitytė);

gruodžio 20d. Daujočių kaime – Petras Danta-Palubys, o jo brolis Jonas-Medvėgalis suimtas ir po tardymų Vilniuje sušaudytas.

 1950m. išdavystės nesiliovė. Partizanai niekaip negalėjo patikėti, kad visų nelaimių kaltininkas yra tarp jų pačių. Turėdamas visišką draugų pasitikėjimą Senis-Katinas veikė toliau.

Bonifaco Leveikos-Komaro, tada ėjusio aukštas Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės štabo viršininko pareigas, iniciatyva buvo paskelbta, kad rugpjūčio 10d. Daunoravos miške vyks visų trijų tėvūnijų vadų ir štabų narių pasitarimas. Numatytą dieną susirinkti nesuspėta ir Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės vado Kazio Mikėno-Balandžio sprendimu buvo numatyta kita data – rugpjūčio 18-oji. Agentas Katinas apie planuojamą susirinkimą per ryšininką Kuisį informavo MGB, o ši skubiai ėmėsi organizacinių darbų. Kai numatytą dieną susirinko kviesti pasitarimo dalyviai, apie tai buvo pranešta saugumui. Iš Šiaulių iškviesta MGB kariuomenė vienu metu iš šiaurės, pietų ir vakarų blokavo pasitarimo vietą Daunoravos miško šiauriniame kampe. Kaip prisimena Spirakių kaimo gyventojai, kareivių buvo tiek daug, kad pamiškės grioviai jų knibždėte knibždėjo. 20val. pradėta apsupimo žiedo veržimo operacija rezultato nedavė – miškas ir sutemos buvo geri partizanų gynėjai. Išaušus, gausaus priešo persekiojami, žuvo partizanai Polka, Komaras, Mėnulis ir Balandis (pavardės nežinomos). Tik Merkurui (pavardė nežinoma) pasisekė prasiveržti pro apsupusių kareivių grandines ir pasislėpti pamiškės rugiuose. Paieškai buvo pasitelktos visos jėgos, dėl to nelygioje kovoje žuvo ir Merkuras, 1944m. įsitraukęs į ginkluotą kovą, patyręs partizanas.

1950m. rugpjūčio 18–19d. po atkaklių susirėmimų su daug gausesnėmis priešo pajėgomis žuvo:

Kazys Mikėnas-Balandis, Gegužis, gimęs 1920m., kilęs iš Šiaulių, Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės vadas, Prisikėlimo apygardos vado pavaduotojas; partizano laipsnis – jaunesnysis leitenantas; 1998m. jam suteiktas Lietuvos kariuomenės pulkininko leitenanto laipsnis (po mirties);

Bonifacas Leveika-Naglius, Komaras, gimęs 1927m., kilęs iš Lankaičių kaimo, Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės štabo viršininkas; 1998m. jam suteiktas Lietuvos kariuomenės kapitono laipsnis (po mirties);

Jonas Kilčiauskas-Merkuras, Dėdė, Šalna, gimęs 1919m., kilęs iš Melnių kaimo, Partizano Tautvydo tėvūnijos vadas; 1998m. jam suteiktas Lietuvos kariuomenės vyresniojo leitenanto laipsnis (po mirties);

Karolis Galiauskas-Mėnulis, gimęs 1911m., kilęs iš Linkuvos valsčiaus Jovaišių kaimo, Partizano Tautvydo tėvūnijos štabo viršininkas; 1998m. jam suteiktas Lietuvos kariuomenės vyresniojo leitenanto laipsnis (po mirties);

Anicetas Lukšys-Polka, Nevėžis, gimęs 1927m., kilęs iš Tausėnų kaimo, Partizano Tautvydo tėvūnijos bendrojo skyriaus viršininkas.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>