Home / Partizaninis karas Lietuvoje 1944-1953m. / Tauro apygarda – vadai

Tauro apygarda – vadai

Leonas Taunys-Kovas. Gimė 1900m. Šiaulių apskrities Pašvitinio valsčiaus Bučiūnų kaime. Lietuvos kariuomenės kapitonas. Partizanas nuo 1945m., vienas Tauro apygardos įkūrėjų. Nuo 1945m. liepos 19d. – Tauro apygardos štabo viršininkas, nuo rugpjūčio 15d. – apygardos vadas. Vadovavo apygardos partizanų statuto, drausmės statuto ir kitų dokumentų rengimo darbui, sukūrė apygardos ir rinktinių organizacinės struktūros pagrindus, nustatė apygardos ir ją sudarančių rinktinių ribas, patvirtino rinktinių vadus, štabų struktūrą ir sudėtį. Rugsėjo 16d. buvo paskirtas Lietuvos išlaisvinimo komiteto (LIK) pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Suimtas 1945m. spalio 21d. Karo tribunolo nuteistas mirties bausme ir 1946m. spalio 26d. sušaudytas Vilniaus KGB kalėjime. Palaikai užkasti bendrame kape Tuskulėnų dvaro teritorijoje. Lietuvos Respublikos (LR) Prezidento 1998m. lapkričio 18d. dekretu L.Taunys apdovanotas Vyčio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu (po mirties).

Zigmas Drunga-Mykolas Jonas. Gimė 1904m. Utenos apskrities Užpalių miestelyje. Lietuvos kariuomenės aviacijos kapitonas. Partizanauti pradėjo 1945m. Nuo 1945m. spalio 2d. – Tauro apygardos vadas, nuo 1946m. balandžio mėn. – Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vado pavaduotojas. Žuvo 1946m. birželio 12d. Šakių apskrities Lukšių valsčiaus Agurkiškės kaime per kautynes su NKVD kariuomene. Sužeistas ir nenorėdamas pasiduoti gyvas, susisprogdino granata.

Z.Drunga apdovanotas visų trijų laipsnių Laisvės kovos kryžiais su kardais, LR Prezidento 1998m. gegužės 19d. dekretu apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (po mirties), jam suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties).

Antanas Baltūsis-Žvejys. Gimė 1915m. Vilkaviškio apskrities Pilviškių valsčiaus Gulbiniškių kaime. Lietuvos kariuomenės husarų atsargos leitenantas. Partizanas nuo 1945m. Tų pačių metų lapkričio mėn. buvo paskirtas Tauro apygardos spaudos ir propagandos skyriaus viršininku ir apygardos laikraščio „Laisvės žvalgas“ vyriausiuoju redaktoriumi. 1946m. tapo apygardos štabo viršininku, o nuo 1946m. liepos mėn. – Tauro apygardos vadas. Buvo ryžtingas ir sumanus organizatorius. Apygardos partizanams parūpino Lietuvos kariuomenės uniformas ir skiriamuosius ženklus, įvykdė organizacinių pakeitimų, sukūrė partizanų gyvenimą ir veiklą reglamentuojančias instrukcijas bei statutus, organizavo partizanų mokymo kursus. Aktyviai kovojo prieš Lietuvos kolonizaciją ir žemės ūkio kolektyvizaciją. Ypač daug dirbo vienydamas partizanų junginius. Parodė didelį įžvalgumą demaskuojant MGB provokatorių J.Markulį, ėmėsi iniciatyvos kurti naują Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) prezidiumą. Siekdamas užmegzti ryšius su užsieniu siuntė į Vakarus įgaliotinius. Žuvo 1948m. vasario 2d. Vilkaviškio apskrities Pilviškių valsčiaus Gulbiniškių kaime. Apsupus sodybą MGB kareiviams, atsisakė pasiduoti ir kartu su bendražygiais – savo adjutantu Pranu Žaldariu-Šapalu ir Tauro apygardos štabo ypatingųjų užduočių vykdytoju Juozu Balsiu-Dobilu nusišovė. Apdovanotas visų trijų laipsnių Laisvės kovos kryžiais (su kardais).

Jonas Aleščikas-Rymantas. Gimė 1916m. Seinų apskrities Lazdijų valsčiaus Miškinių kaime. Lietuvos kariuomenės leitenantas. 1944m. prisidėjo prie pirmųjų partizanų būrių formavimo, aktyvus kovotojas nuo 1945m. Tauro apygardos štabo pareigūnas, Karo lauko teismo prokuroras. Nuo 1947m. spalio 10d. – Birutės rinktinės vadas, pakeitęs žuvusį vadą Joną Bulotą-Anbo. Nuo 1948m. balandžio 4d. kartu ir Tauro apygardos vadas, pakeitęs žuvusį apygardos vadą A.Baltūsį. Žuvo 1948m. rugpjūčio 10d. netoli Garliavos, Jonučių kaime, kartu su dviem bendražygiais. LR Prezidento 1999m. gegužės 19d. dekretu J.Aleščikas-Rymantas apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).

Aleksandras Grybinas-Faustas. Gimė 1920m. Šakių apskrities ir valsčiaus Lukšių kaime, mokytojo šeimoje. Partizanauti pradėjo 1945m. pabaigoje. Dalyvavo kuriant Tauro apygardos Žalgirio rinktinę, buvo štabo narys – žvalgybos skyriaus viršininkas. 1948m. spalio 8d. tapo Tauro apygardos vadu. 1949m. vasario mėn. dalyvavo visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, LLKS deklaracijos signataras. Žuvo 1949m. lapkričio 28d. Šakių apskrities Jankų valsčiaus Šunkarių miške, patekęs į pasalą. A.Grybinas 1949m. birželio 16d. LLKS tarybos prezidiumo nutarimu apdovanotas 2-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi (su kardais). LR Prezidento 1998m. gegužės 19d. dekretu jam suteiktas Vyčio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas (po mirties).

Viktoras Vitkauskas-Karijotas, Saidokas. Gimė 1920m. Kauno apskrities Čekiškės valsčiaus Vencloviškių kaime. Kaune dirbo buhalteriu „Kaspino“ galanterijos fabrike. 1948m. pradėjus jį raginti stoti į komunistų partiją ir verbuoti MGB, išėjo partizanauti. 1949m. spalio 25d. paskirtas Tauro apygardos vadu. Jausdamas ypatingą atsakomybę istorijai, rūpinosi partizanų archyvų saugojimu, jų mirties nuosprendžių pagrįstumu, partizanų elgesiu, žinių apie žuvusius kovotojus rinkimu. Žuvo dėl išdavystės patekęs į pasalą 1951m. vasario 2d. Šakių rajono Endrikių kaime. LR Prezidento 1998m. gegužės 19d. dekretu V.Vitkauskas apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).

Juozas Jankauskas-Demonas. Gimė 1926m. Šakių apskrities ir valsčiaus Puskepalių kaime. 1944m. – Lietuvos vietinės rinktinės karys, nuo 1945m. – Tauro apygardos partizanas. 1947m. paskirtas Tauro apygardos Žalgirio rinktinės štabo žvalgybos skyriaus viršininku, 1949m. – ūkio skyriaus viršininku, o 1950m. – Visuomeninės dalies viršininku. Nuo 1950m. rugsėjo mėn. – Žalgirio rinktinės vadas. 1951m. balandžio mėn. J.Jankauskas buvo paskirtas Tauro apygardos vadu. Išduotas ir suimtas 1952m. birželio 7d. Buvo užverbuotas MGB ir kaip agentas smogikas panaudotas fiziškai naikinant Tauro apygardos partizanus. Vėliau, nepaisant bendradarbiavimo su MGB, vis tiek nuteistas mirties bausme ir sušaudytas.

Juozas Lukša-Daumantas, Skirmantas. Gimė 1921m. Marijampolės apskrities Veiverių valsčiaus Juodbūdžio kaime. Kauno universitete studijavo architektūrą. 1945m. pavasarį tapo partizanu. Aktyviai dalyvavo kuriant bendrą partizanų vadovybę. 1946m. pabaigoje atskleidė MGB agento J.Markulio provokaciją. 1947m. sausio mėn. tapo Birutės rinktinės (Tauro apygarda) vadu. Tų pačių metų gegužės mėn. kartu su Jurgiu Krikščiūnu-Rimvydu buvo pasiųstas į Lenkiją atkurti dėl MGB infiltracijos pašlijusių ryšių su Vyriausiuoju Lietuvos išlaisvinimo komitetu (VLIK’u). 1947m. gruodžio 15d. kartu su Kazimieru Pypliu-Mažyčiu, kaip BDPS prezidiumo įgaliotiniai Vakaruose, antrą kartą prasiveržė į Lenkiją. 1948m. liepos mėn. dalyvavo Baden Badene (Vokietija) vykusiame pasitarime su VLIK’o atstovais Lietuvos laisvinimo klausimu. 1949m. spalio 14d. paskirtas LLKS atstovu užsieniui ir LLKS Visuomeninės dalies politinio skyriaus viršininku. Jam suteiktas kapitono laipsnis. Gyvendamas Prancūzijoje ir laukdamas galimybės desantu grįžti į kovojantį kraštą parašė knygą apie Lietuvos laisvės kovas „Partizanai už geležinės uždangos“ (Juozo Daumanto slapyvardžiu). Ši knyga kartu su kita atvežta iš Lietuvos medžiaga pasaulio visuomenei atskleidė okupantų terorą ir tikrąją Lietuvos padėtį.

1950m. spalio 3d. J.Lukša kartu su Benediktu Trumpiu-Ryčiu ir Klemensu Širviu-Sakalu desantu grįžo į Lietuvą. Nors MGB intensyviai ieškojo desantininkų, J.Lukšai beveik metus pavyko išvengti MGB pinklių. Provokatoriaus iškviestas į susitikimą, 1951m. rugsėjo 4d. J.Lukša žuvo Veiverių valsčiuje, prie Pažėrų kaimo.

J.Lukšai buvo suteiktas Laisvės kovotojo karžygio garbės vardas ir partizanų majoro laipsnis. LR Prezidento 1997m. lapkričio 20d. dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (po mirties).

Kaip ir daugelio Lietuvos patriotų, J.Lukšos kapas nežinomas. Jo žūties vietoje 1989m. rugsėjo 4d. pastatytas kryžius.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>