Virtukų kautynės

1945 m. liepos 22 d.

1945m. liepos 22d. netoli Lyduvėnų geležinkelio stoties esančiame miške įvyko garsusis Virtukų mūšis tarp Žebenkšties rinktinės vyrų ir NKVD dalinių.

Žebenkšties rinktinei (iki 1945 liepos mėn. – Vėgėlės rinktinė) – maždaug 60 kovotojų būriui – nuo susikūrimo pradžios vadovavo LLA karys kpt. Juozas Čeponis-Budrys. 1945m. rinktinės štabo viršininku tapo J.Žemaitis. Tų pačių metų vasarą vadai J.Čeponis, J.Žemaitis ir P.Bartkus sudarė planą suvienyti Šiaulių, Raseinių, Kėdainių ir Tauragės apskrityse veikusius partizanų junginius. Siekdami šio tikslo iš Bedančių persikėlė į Kelmės valsčiuje esantį Virtukų pušyną. Stovykla buvo gerai įtvirtinta: jos žiedinei gynybai įrengti apkasai su bunkeriais ir ugnies taškais. Tik nebuvo pasirūpinta naują partizanų buvimo vietą rūpestingiau užmaskuoti.

Jau nuo 1945m. gegužės mėn. MGB sekė Žebenkšties rinktinę. Sovietiniam saugumui pavyko į rinktinės ryšių tinklą infiltruoti savo seną agentą, slapyvardžiu Vytulis. Jis sugebėjo įgyti vieno iš vadų Algimanto Zaskevičiaus-Šalnos pasitikėjimą. Agentas, gavęs ryšininko įgaliojimus, sugebėjo išsiaiškinti LLA rėmėjus, rinktinės štabo dislokaciją Virtukų miške. Iš agento pranešimų sovietinis saugumas suprato, kad užčiuopė labai svarbią LLA organizacijos grandį, todėl būsimajai operacijai kruopščiai rengėsi. Liepos 22d., vykstant karinei čekistinei operacijai prieš Virtukų miške sekamą Žebenkšties rinktinę, remdamiesi agentūrinės bylos „Sbrod“ surinktais operatyviniais duomenimis, NKGB operatyvininkai Raseinių apskrityje suėmė 24 asmenų grupę, įtariamą bendradarbiavimu su partizanais ir priklausymu LLA. Tą pačią dieną apie 1500 NKVD kareivių ir stribų apsupo partizanų stovyklą. Sumanių vadų – J.Čeponio, J.Žemaičio ir A.Zaskevičiaus – vadovaujami kovotojai automatinių ginklų ugnimi drąsiai atmušinėjo priešo atakas. Partizanai turėjo 6 rankinius kulkosvaidžius, 24 automatus, 4 automatinius šautuvus, 10 paprastų šautuvų, pistoletų, granatų. Mūšis truko kelias valandas – nuo 10 iki 13 valandos. Baigiantis šoviniams, kpt. J.Čeponis davė įsakymą atsitraukti. Atsitraukimą dengti savanoriškai stojo Liolių būrys, vadovaujamas Liudo Jankausko. Žuvo jis pats ir jo būrio partizanai – J.Čepaitė, J.Elsbergaitė, E.Gailiūtė, V.Gailius, K.Globys, A.Jankauskas, O.Lukošiūtė, P.Markevičius, Rutkauskaitė, Rutkauskas, B.Venclauskas, du broliai Linkai.

Priešas mūšyje neteko daugiau kaip 40 karių. Apylinkės žmonių pasakojimais, iš mūšio lauko sužeistuosius ir nukautuosius vežė ne viena mašina. Nors NKVD ir stribų būriai kelias dienas naršė apylinkes, pasitraukusių partizanų pėdsakų jiems nepavyko rasti.

Po Virtukų kautynių rinktinės likučiai, pasiskirstę smulkesnėmis grupėmis, pakeitė savo dislokacijos vietas, pasitraukė nuo Dubysos į arčiau Šiaulių esančius miškus.

Išniekinti žuvusių partizanų palaikai nuvežti ir užkasti netoli Raseinių esančiame Dumšiškės kaime – Vedecko ąžuolyne, kur 1945m. Vedecko sodyboje buvo įsikūrusi NKVD būstinė. Kažkieno rūpestinga ranka ant ąžuolų kamienų, po kuriais buvo užkasti žmonių palaikai, išpjaudavo kryžių ar kokį kitą ženklą. 1995m. minint Virtukų kautynių 50-ąsias metines, ąžuolų paunksnėje pastatytas ir pašventintas memorialas laisvės kovų dalyvių aukoms atminti.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>