Home / Partizaninis karas Lietuvoje 1944-1953m. / Vytauto apygarda – vadai

Vytauto apygarda – vadai

Jonas Kimštas-Žalgiris, Žygūnas, Dobilas. Gimė 1911m. Vilniuje. Baigė Karo mokyklą. 1941–1944m. buvo savisaugos bataliono vadas Vilniuje. Nuo 1945m. rugpjūčio mėn. – Vytauto apygardos vadas, nuo 1947m. – Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų srities vadas, nuo 1949m. rudens – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos prezidiumo narys. Turėjo partizanų pulkininko leitenanto laipsnį. 1952m. rugpjūčio 16d. KGB agentų smogikų suimtas ir žiauriai kankinamas išdavė keletą partizanų slėptuvių ir taip prisidėjo prie Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities likusių vadų sunaikinimo. Mirė Vilniuje 1974m.

Vladas Mikulėnas-Lubinas. Gimė 1917m. Utenos valsčiaus Mockėnų kaime. 1945m. pradžioje studijuodamas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete ėmėsi gydyti sužeistus ir sergančius partizanus. Vėliau į auditorijas nebegrįžo ir įsiliejo į Vytauto apygardos partizanų gretas. 1945m. vasarą, sunaikinus Sakalo rinktinę, V.Mikulėnas įkūrė Šarūno rinktinę ir ėmėsi jai vadovauti. Tų pačių metų rugsėjo mėn. paskirtas Vytauto apygardos vado pavaduotoju. Žuvo 1945m. gruodžio 1d. Biliakiemyje kartu su bendražygiais broliais Algirdu ir Jurgiu Katinais. Lietuvos Respublikos (LR) Prezidento 1999m. gegužės 19d. dekretu V.Mikulėnas apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).

Bronius Zinkevičius-Skudutis, Artojas. Gimė 1921m. Saldutiškio valsčiaus Sūdalaukio kaime. 1944m. vasarą Saldutiškio valsčiuje suorganizavo pirmuosius partizanų būrius ir jiems vadovavo. 1945m. rudenį pradėjo leisti laikraštį ,,Aukštaičių kova“ (redagavo Pranas Ivonis). Buvo paskirtas Vytauto apygardos organizacinio skyriaus viršininku. Nuo 1945m. gruodžio mėn. laikinai ėjo ir apygardos vado pareigas. Žuvo 1946m. spalio 11d. Sūdalaukio kaime. LR Prezidento 1999m. gegužės 19d. dekretu B.Zinkevičius apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).

Vincas Kaulinis-Miškinis. Gimė 1912m. Sankt Peterburge. Su tėvais grįžo gyventi į Utenos apskrities Biliūnų kaimą. 1937m. baigė policijos mokyklą, buvo policijos vachmistras, 1941m. Birželio sukilimo dalyvis. Vokiečių okupacijos metais dirbo Vilniaus rajono policijos viršininku. Partizanauti pradėjo 1944m. Nuo 1946m. rugpjūčio 25d. – Liūto rinktinės vadas, nuo 1947m. gegužės mėn. – Vytauto apygardos vadas. Padėjo daug pastangų kurdamas organizacines apygardos struktūras, vadovaudamas rinktinių veiklai. Žuvo 1949m. kovo 24d. Leliūnų valsčiaus Nolėnų kaime su septyniais bendražygiais kaudamasis su okupantais.

1952m. V.Kaulinis partizanų vadovybės buvo apdovanotas 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi (po mirties). 1997m. jam pripažintas Kario savanorio statusas (po mirties). LR Prezidento 1999m. gegužės 19d. dekretu V.Kauliniui suteiktas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties).

Bronius Kalytis-Siaubas, Liutauras. Gimė 1924m. Utenos apskrities Tauragnų valsčiaus Kauliniškio kaime. 1944m. baigė Utenos gimnaziją, buvo įstojęs į Lietuvos vietinę rinktinę. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, dirbo mokytoju. 1945m. pradžioje išėjo į partizanus. Nuo 1946m. vadovavo Kęstučio kuopai, buvo Liūto rinktinės vado pavaduotojas. 1949m. kovo 24d. žuvus Vytauto apygardos vadui V.Kauliniui, tapo apygardos vadu ir Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities vadu. Suimtas kartu su bendražygiu M.Urbonu 1951m. gruodžio 20d. partizanais persirengusių agentų smogikų A.Radzevičiaus-Alfos ir S.Šimkaus-Šturmo. LSSR MGB buvo ištardytas bei užverbuotas ir gruodžio 22d. panaudotas kaip agentas smogikas. Į agentūrinį tinklą oficialiai įtrauktas 1952m. liepos mėn. Nuo 1951m. pabaigos iki 1958m. spalio mėn. pagal jo pateiktus duomenis ir jam asmeniškai dalyvaujant buvo suimta ir nužudyta daugiau kaip 35 Lietuvos partizanai.

Antanas Kraujelis-Siaubūnas, Pabaisa. Gimė 1928m. Utenos apskrities Alantos valsčiaus Kaniūkų kaime. Mokėsi Alantos progimnazijoje, ją baigė prasidėjus antrajai bolševikų okupacijai.

1944m. įsitraukė į aktyvią pasipriešinimo kovą. Iš pradžių, kaip ir dvi vyresnės seserys, buvo partizanų ryšininkas. Apsivilkęs rusišką uniformą važiuodavo į Uteną ir ten iš vietinių stribų bei rusų kareivių sužinodavo tai, kas domino partizanus. Dėl nuolatinio persekiojimo, siūlymų tapti agentu ir išdavinėti partizanus A.Kraujelis nebegalėjo ilgiau pasilikti namuose, todėl 1948m. rudenį išėjo į mišką.

Iš pradžių A.Kraujelis, pasirinkęs Pabaisos slapyvardį, buvo Vytauto apygardai priklausiusiame M.Urbono būryje. Matyt, dėl šalto proto ir greitos orientacijos jis turėjo autoritetą tarp partizanų. Jau 1949–1950m. kaip Rytų Aukštaitijos atstovas vyko į pasitarimus dėl ryšių užmezgimo pas dzūkų partizanus. Apie 1951m. A.Kraujelis perėjo į Žėručio rajono Henriko Ruškulio-Liūto būrį, veikusį Utenos, Molėtų ir Anykščių rajonų sandūroje. Jis tapo rajono štabo nariu ir pasivadino Siaubūnu.

1952m. pradžia būrio vyrams buvo sunki ir tragiška: daug jų žuvo, buvo suimtas būrio vadas. A.Kraujeliui pavyko pabėgti iš surengtos pasalos, nors MGB jo paieškoms ir sunaikinimui skyrė dideles pajėgas. Nuo 1954m. jis liko vienas, todėl teko keisti senus kovos būdus. Bėgant metams, jis darėsi atsargesnis ir gudresnis, o KGB vis atkakliau jo ieškojo.

Nuo 1955m. A.Kraujelis pradėjo slapstytis pas patikimus žmones. Tais metais jis vedė, netrukus susilaukė sūnaus, todėl rūpesčių padaugėjo. Tačiau ankstesnės veiklos neatsisakė: siuntinėjo įspėjimus ir grasinančius laiškelius, būdamas pramuštgalviškai drąsus, vaikščiojo persirengęs moterimi, kolūkių pirmininkams, brigadininkams skirdavo prievoles ir kt. Apie A.Kraujelio žygdarbius sklido legendos. Tačiau jėgos buvo nelygios: iš vienos pusės – galingas KGB, o iš kitos – vienišas partizanas. Žiedas, kuriame atsidūrė besislapstantis partizanas, kaskart vis siaurėjo. 1965m. kovo 17-osios rytas buvo lemtingas. Saugumiečiai apsupo jo svainio A.Pinkevičiaus namus Utenos rajono Papiškių kaime ir surado bunkerį. Nenorėdamas pasiduoti gyvas, A.Kraujelis nusišovė.

Taip 1965m. žuvo septyniolika metų partizanavęs laisvės kovotojas. Jo gyvenimas ir veikla buvo tinkamai įvertinta. LR Prezidento 1998m. gegužės 19d. dekretu A.Kraujelis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>