Home / Partizaninis karas Lietuvoje 1944-1953m. / Žemaičių apygarda – istorija

Žemaičių apygarda – istorija

wŽemaičių apygarda išaugo iš vokiečių okupacijos metu veikusios pogrindžio organizacijos – Lietuvos laisvės armijos (LLA) Vanagų struktūros. Sovietams okupavus Lietuvą, daugelis vadovavusių karininkų pasiliko ir ėmė vadovauti naujai pasipriešinimo bangai. Keičiantis sąlygoms, keitėsi ir pasipriešinimo taktika – iš pasyvaus politinio pasipriešinimo pereita į ginkluotąjį pasipriešinimą. 1945m. pavasarį Adolfo Kubiliaus, grįžusio iš vokiečių žvalgybos mokyklos, ir LLA Šiaulių apygardos vado Adolfo Eidimto iniciatyva visos Žemaitijoje veikusios LLA struktūros buvo sujungtos į Žemaičių legioną. Tai buvo naujas reiškinys, ieškant būdų teritorinę karinę struktūrą pritaikyti naujoms sąlygoms. Žemaičių legionas išplėtojo veiklą keturiose apskrityse: Kretingos, Mažeikių, Tauragės ir Telšių. Iš esmės tai buvo Žemaičių apygardos branduolys (išskyrus Tauragės apskr.).

Viena svarbiausių Žemaičių legiono vadovybės užduočių buvo sutvarkyti ryšių sistemą. A.Kubilius rengė radiofikacijos projektą, pagal kurį kiekvienoje rinktinėje turėjo būti po imtuvą-siųstuvą. Deja, kai buvo suimti A.Kubilius, A.Eidimtas ir jų štabų nariai, norimų rezultatų nepavyko pasiekti.

1945m. Vanagų pagrindu susikūrė trys būsimos Žemaičių apygardos rinktinės: Šatrijos, Alkos ir  Kardo. Rugpjūčio 1d. Telšių apskrityje buvo įkurta Šatrijos rinktinė, vadovaujama S.Beniulio. Spalio 29d. A.Narmontas-Ivanauskas Mažeikių apskrityje įkūrė Alkos rinktinę. Netrukus, lapkričio 15d., J.Ožeraitis-Ūsas Kretingos apskrityje suorganizavo Kardo rinktinę.

1945m. rugsėjo mėn. Žemaičių legionui vadovavo Jonas Semaška-Liepa. Jo vadovavimo metu susiklostė būsimos Žemaičių apygardos struktūra, nes norminant karinę struktūrą buvo tęsiama LLA pradėta veikla.

1946m. pavasarį buvo  suimti 32 Žemaičių legiono vadai ir ryšininkai, tarp jų ir štabo vadas J.Semaška. Štabas buvo atkurtas po mėnesio, gegužės 25d. Įsakyme Nr.10 paskelbta, kad Žemaičių legionas kaip Žemaičių apygarda nuo balandžio 17d. įeina į bendrą pasipriešinimo judėjimo struktūrą. Apygardą sudarė Šatrijos (Telšių apskr.), Alkos (Mažeikių apskr.) ir Kardo (Kretingos apskr.), taip pat Lydžio (Tauragės apskr.) ir Rasos (Raseinių apskr.) rinktinės; pastarųjų dviejų pagrindu po pusmečio susikūrė Kęstučio apygarda. Pirmuoju Žemaičių apygardos vadu tapo Fortūnatas Ašoklis-Vilkas, štabo viršininku – A.Ruzgys-Margis, propagandos skyriaus viršininke – B.Staliūnienė-Vyšnia.

1946m. rugsėjo mėn., suėmus F.Ašoklį ir B.Staliūnienę, naujuoju apygardos vadu tapo Kazimieras Antanavičius-Tauras, organizaciniam skyriui ėmė vadovauti buvęs štabo narys V.Ruzgys. Be to, štabas pasipildė dar dviem naujais nariais: Kasparu Malakausku-Bimba ir vokiečių majoru Vilhelmu Stambecku.

1947m. pavasaris ir vasara – kritinis laikotarpis Žemaičių apygardai. KGB,  pasitelkęs savo agentus (jų turėjo kiekvienoje kuopoje), vieną po kitos rengė sėkmingas operacijas. Per keletą mėnesių apygardos teritorijoje žuvo 200partizanų, buvo suimta 650 asmenų.

1947m. balandžio–gegužės mėn. Žemaičių apygardos štabas suskilo, nes apygardos vadais pasiskelbė du asmenys: Šatrijos rinktinės vadas Kazimieras Juozaitis-Meteoras ir J.Ivanauskas-Vygantas. Kadangi nebebuvo asmens, kuris galėtų sudaryti naują apygardos vadovybę, derėtis dėl kandidatūrų su rinktinių vadais, taip pat nebuvo aukštesnės vadovybės, galinčios atlikti teisėjo vaidmenį, kilo konfliktas. Šia padėtimi netruko pasinaudoti KGB: agentai inicijavo jų tarpusavio kovą, kurios metu buvo sunaikintas K.Juozaičio štabas, o Žemaičių apygardos vadu tapo J.Ivanauskas-Vygantas.

1947m. spalio mėn. J.Ivanauskas-Vygantas išvyko į Vilnių susitikti su Juozo Markulio-Erelio Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) vadovybe. Jos „patariamas“ apygardai išleido instrukcijas, kuriose buvo įsakyta keisti kovos taktiką, t. y. persiorganizuoti į pasyvų pasipriešinimą. J.Ivanauskas-Vygantas tarp partizanų autoriteto neturėjo, todėl MGB nebebuvo reikalingas – jis ir jo štabo nariai spalio pabaigoje buvo suimti, o Žemaičių apygarda 7 mėnesiams liko be vado.

Žemaičių apygardos vadu buvo siūloma tapti Aleksandrui Milaševičiui-Ruoniui, tačiau įkūrus Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų sritį, jis tapo jos vadu. Žemaičių apygardos vadu tapo Vladas Montvydas-Žemaitis, jo pavaduotoju– N.Keršys-Napoleonas, štabo viršininku – J.Čėsna-Žentas, štabo karininku ir ūkio dalies viršininku–Bronius Alūza-Bedalis, propagandos ir agitacijos skyriaus viršininku – V.Stirbys, ryšių karininku – J.Kentra-Tigras.

Tuo metu ypač sustiprėjo Kęstučio apygarda, į Žemaitiją persikėlė centrinė vadovybė. Tai turėjo reikšmės Žemaičių apygardai. Įkūrus Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų sritį, imta tvarkyti ryšius, koordinuoti veiksmus. 1948m. rudenį Žemaičių apygardoje buvo sudarytas specialus būrys, vadovaujamas Antano Liesio-Ideno; jis turėjopalaikyti ryšius tarp apygardos ir Vakarų Lietuvos (Jūros) srities štabų, taip pat organizuoti ryšių tinklą apygardos veikimo teritorijoje.

1949m. rugpjūčio mėn. buvo suimtas Kardo rinktinės vadas J.Jucius-Antanaitis, jį pakeitė K.Kontrimas, vėliau – J.Paulauskas.

1950m. gegužės mėn. dėl  Šatrijos rinktinės vado A.Urbanavičiaus-Struno (jis buvo MGB agentas Žirnis) kaltės buvo sunaikintas rinktinės štabas.

Žemaičių apygardos bunkeris buvo sunaikintas per saugumo atliktą operaciją 1953m. rugpjūčio 23–27d. Žuvo apygardos vadas V.Montvydas, „Laisvės varpo“ redaktorė Irena Petkutė-Rima, vado adjutantas B.Alūza. Bunkeryje buvo rasti spausdinimo reikmenys, staklės, daug išspausdintų laikraštėlių.

Kretingos rajone iki 1965m. slapstėsi paskutinis Žemaitijos partizanas Pranas Končius-Adomas. Jis buvo susektas ir nužudytas 1965m. liepos 6d.

Apygardoje buvo leidžiami laikraščiai „Laisvės balsas“, „Kovojantis lietuvis“ ir „Malda girioje“.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>