Home / Sąvokos / B / Bresto unija

Bresto unija

Bresto bažnytinė unija. 1596 10 09 katalikų ir stačiatikių bažnyčių susivienijimo sutartis. Susitarta, kad Respublikos stačiatikiai pripažins popiežiaus valdžią ir svarbiausias katalikų bažnyčios dogmas, laikysis senų Rytų bažnyčios apeigų ir per pamaldas vartos bažnytinę slavų kalbą. Taip susikūrė vadinamoji unitų bažnyčia. Florencijos bažnyčios unijos (1439) pagrindu Bresto bažnytinę uniją parengė jėzuitai. Daug prie šio rengimo prisidėjo Vilniaus akademijos prof. Petras Skarga ir popiežių Grigaliaus XIII ir Siksto V pasiuntiniai Antonijus Posevinas ir Ipolitas Aldobrandinis. Pastarasis baigė rengti Bresto bažnytinę uniją jau būdamas popiežiumi Klemensu VIII. Rusijos carai nepritarė Bresto bažnytinei unijai. Popiežiai veikė per Steponą Batorą ir Zigmantą Vazą, kurie unija bandė įsitvirtinti rusų, ukrainiečių ir baltarusių žemėse. Unijai pritarė Lietuvos ir Lenkijos stačiatikių vyskupai, kurie siekė dalyvauti valstybės valdyme lygiomis teisėmis su katalikų vyskupais ir diduomene. Bresto bažnytinės unijos projektą pasirašė 5 Lietuvos ir Lenkijos stačiatikių vyskupai ir Kijevo metropolitas Michailas Ragoza. 1595 12 23 jį patvirtino popiežius Klemensas VIII. Miestiečiai kazokai, daugelis eilinių dvasininkų, smulkiųjų bajorų nepritarė unijai, laikė ją socialinės ir tautinės priespaudos priemone. Priešiški jai buvo ir kai kurie magnatai (kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis, Lvovo vyskupas Gedeonas Balabanas). 1596 09 06 Breste surengtas stačiatikių bažnyčios susirinkimas Bresto bažnytinės unijos projektui svarstyti suskilo į 2 susirinkimus: unijos šalininkų (unitų) ir jos priešininkų (dizunitų). Susirinkimai priėmė priešingus nutarimus, vienas kitą iškeikė ir atskyrė nuo bažnyčios. Unitų vadovai, katalikų dvasininkijos, feodalų ir karaliaus remiami, stengėsi palaužti dizunitų priešinimąsi: uždarinėjo cerkves, atiminėjo bažnyčios turtą, šalino jų dvasininkus. Ypatingu uolumu ir žiaurumu pasižymėjo Polocko unitų arkivyskupas Josafatas Kuncevičius, kurį 1623 12 13 nužudė sukilę Vitebsko miestiečiai. Ilgainiui pasipriešinimas unijai virto ukrainiečių ir baltarusių tautų nacionalinio išsivadavimo judėjimu ir truko iki XVIII a. pabaigos. Bresto bažnytinė unija ir jos prievartinis vykdymas silpnino Lietuvą ir Lenkiją bei buvo pretekstas Rusijai kištis į jos reikalus. Kairiakrantėje Ukrainoje, po to kai ji 1654 m. susijungė su Rusija, Bresto bažnytinė unija buvo panaikinta. Dešiniakrantėje Ukrainoje ji panaikinta XVIII a., kai ši teritorija įėjo į Rusijos sudėtį. Baltarusijoje Bresto bažnytinę uniją 1839 m. panaikino Polocko bažnyčios susirinkimas, Vakarų Ukrainoje – 1946 m. Lvovo bažnyčios susirinkimas.