Home / Sąvokos / B / Brūkšniuotoji keramika (2)

Brūkšniuotoji keramika (2)

Vėlyvoji brūkšniuotosios keramikos kultūra (C3–D periodo Rytų Lietuvos pilkapiai). Paskutiniajame kultūros etape išlieka buvusios piliakalnių įrengimo tradicijos, tačiau II–III a. sandūroje imta statyti mažus namus, skirtus kiekvienai šeimai atskirai. Tokiais namai statomi ne tik piliakalnių pakraščiuose, bet ir centrinėje jų dalyje. Vyrauja gyvulininkystė ir žemdirbystė. Platus geležies naudojimas padidino žemdirbystės našumą. Iš žemdirbystės įrankių vyrauja geležiniai peiliai-pjautuvėliai. šio laikotarpio piliakalnių kultūriniame sluoksnyje randama trinamųjų girnų, suanglėjusių grūdų. Naminių gyvulių kaulų analizė rodo, kad vėlyvajame etape ypač daug auginta kiaulių. Medžioklė ir žvejyba tapo pagalbinėmis ūkio šakomis. Ir kasdienėje buityje randasi pasikeitimų. Pirmiausia išnyksta kaulo dirbiniai, o puodų gamyboje nusistovi viena pagrindinė forma – griežtai profiliuoti briauniniai puodai brūkšniuotu paviršiumi. Jie labai dažnai dar ornamentuoti įvairiais būdais išgaunamu ornamentu – gnaibant, įspaudžiant pirštu ir pan. Ryškūs pakitimai įvyko juodojoje ir spalvotoje metalurgijoje: brūkšniuotosios keramikos kultūros piliakalniuose nemaža geležies lydymo krosnelių. Narkūnų piliakalnyje rasta ir žalvario lydymo krosnelės liekanų su Romos monetos dalimi prie sienelės. čia aptikta įvairių tiglių ir samtelių, naudotų ano meto juvelyrų. Vėlyvosios brūkšniuotosios keramikos kultūros žmonių laidojimo papročiai tebėra paslaptis. Gausu įvairių nuomonių. Vieną jų, remdamasis Obelių medžiaga, iškėlė V. Urbanavičius. Jis mano, kad kremuoti mirusiųjų palaikai buvo laidojami vandenyje. Tačiau linkstama manyti, kad gyventojai savo mirusiuosius bent jau nuo IV a. vidurio laidojo nedegintus pilkapiuose, duobėje po sampilu. Galimas dalykas, kad šiai kultūrai reikėtų skirti Rytų Lietuvoje ištirtus pilkapius su griautiniais kapais. Dabartiniu metu tokių paminklų yra 17.