Home / Sąvokos / D / Didysis seimas

Didysis seimas

Didysis seimas. Lenkijos ir Lietuvos valstybės seimas, posėdžiavęs 1788 10 06–1792 05 29 Varšuvoje (nuo 1790 12 l6 dvigubos sudėties). Pirmininkai – Stanislovas Malachovskis (Lenkija), Kazimieras Nestoras Sapiega (LDK). Seime vyravo vadinamoji patriotų partija (svarbiausi veikėjai – Hugas Kolontajus, Ignacas Potockis). Ji atstovavo buržuazėjantiems bajorams ir miestų buržuazijai, orientavosi į Prūsiją. Prie šios grupuotės prisidėjo karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis. Pasinaudojęs Rusijos karu su Turkija (1783–1791) ir laikina Prūsijos parama, seimas priėmė įstatymų, kuriais buvo stengiamasi sustiprinti valstybę, reformuoti jos santvarką ir pritaikyti ją kapitalizmo raidai, išsivaduoti iš Rusijos politinės įtakos. 1788 10 20 nutarta padidinti kariuomenę iki 100 000 žmonių. Jai išlaikyti įvedė bajorams (šlėktoms) ir dvasininkams aukos mokestį (10% nuo bajorų, 20% nuo bažnyčios dvarų pajamų). 1789 01 19 panaikino Nuolatinę tarybą, kurią laikė Rusijos įtakos valstybėje įrankiu. Vietoj jos įkūrė vadinamąsias Abiejų tautų komisijas (Karo, Iždo ir Policijos) – bendrus Lenkijai ir LDK centro valdžios organus. Taip pat buvo įsteigti vietinės vykdomosios valdžios organai – civilinės ir karinės tvarkomosios komisijos. Seimui pareikalavus, 1789 m. pavasarį Rusija išvedė kariuomenę. Nuo 1789 m. liepos mėnesio seimo darbą veikė Prancūzijos didžioji revoliucija, Lenkijos ir LDK miestiečių judėjimas. 1791 04 18 paskelbtas Miestų įstatymas sulygino miestiečių ir bajorų teises. Svarbiausias įstatymas – 1791 m. Gegužės trečiosios konstitucija. Ji valstybę pavertė konstitucine monarchija ir iš esmės panaikino paskutinius Lietuvos valstybingumo požymius. Buvo panaikintas atskiras LDK iždas ir kariuomenė. Dalis LDK atstovų prieštaravo Lenkijos atstovų siekimui likviduoti LDK atskirumą, reikalavo kurti atskirus centro valdžios organus Lenkijai ir LDK, pripažinti Vilnių antrąja bendros valstybės sostine. į tai iš dalies buvo atsižvelgta. Seimas 1791 10 20 priėmė abiejų tautų savitarpio garantijos įstatymą, patvirtinusį, kad LDK ir ateityje turės atskirą iždą, tiek pat ir tokios pat kompetencijos kaip Lenkija ministrų ir pareigybių, pusę vietų Abiejų tautų iždo, karo komisijose ir kituose būsimuose centro valdžios organuose; o seimas kas 3 metai posėdžiaus LDK (Gardine). Prieš Ketverių metų seimo reformas stojo reakcingieji magnatai. Rusija, baigusi karą su Turkija, 1792 05 18 paskelbė karą ir ją okupavo. Pažangieji Ketverių metų seimo veikėjai emigravo; vėliau daugelis jų vadovavo 1794 m. sukilimui. 1792 m. II pusėje Targovicos konferencija ir 1793 m. Gardino seimas Ketverių metų seimo reformas panaikino.