Home / Sąvokos / E / Edukacinė komisija

Edukacinė komisija

Edukacinė komisija. Valstybinė Lenkijos ir Lietuvos valstybės švietimo reikalų įstaiga, įkurta 1773 m. uždarius jėzuitų ordiną, ligi tol vadovavusį švietimui. Komisiją sudarė 8 (nuo 1776 m. – 12) nariai, renkami šešeriems metams ir kas dveji metai atsiskaitantys Seimui. Edukacinė komisija stengėsi suvalstybinti švietimą ir įvesti vieną švietimo sistemą. 1776 m. Seimas išplėtė jos funkcijas – suteikė teisę spręsti bylas, susijusias su komisijai pavesto turto naudojimu, su jai priklausančių mokyklų ir jų personalo teisių apsauga. Edukacinė komisija padalijo valstybę į Lenkijos ir Lietuvos (pastarajai priklausė vakarinė Baltarusijos dalis) švietimo provincijas, o šias į 10 švietimo apygardų. Lietuvos provincijai priklausė Lietuvos, Naugarduko, Polesės ir žemaičių švietimo apygardos. Lietuvos provincijos švietimą tvarkė Vilniaus universitetas, 1781 m. iš jėzuitų Vilniaus akademijos perorganizuotas į Lietuvos vyriausiąją mokyklą. Jis kontroliavo 32 vidurines mokyklas, vadinamas apygardos mokyklomis (septynmetės, 6 klasių) bei apygardėlės mokyklomis (šešiametės, 3 klasių) ir apie 200 parapinių mokyklų. Vidurinių mokyklų mokytojus rengė trimetė mokytojų seminarija, 1783–1797 m. veikusi prie Vilniaus universiteto, parapinių mokyklų mokytojų seminarija (Vilniuje; įkurta 1775 m.). Edukacinė komisija sumodernino ir supasaulietino mokymą Vilniaus universitete ir vidurinėse mokyklose (įvedė gamtos ir tiksliuosius mokslus), išplėtė parapinių mokyklų programą: be mokymo skaityti ir bažnytinių maldų, įvedė privalomą rašymo ir skaičiavimo mokymą. Bendrojo lavinimo elementus imta jungti su praktinių žemės ūkio, amatų įgūdžių ugdymu. 1775 m. prie Edukacinės komisijos įkurta Vadovėlių rengimo draugija leido matematikos, fizikos, logikos, botanikos vadovėlius. Dėl tinkamų mokytojų trūkumo (mokyklose dirbo daugiausia buvę jėzuitai) ir silpnos materialinės bazės mokyklų pasaulietinimas ir mokymo tobulinimas vyko lėtai. Edukacinės komisijos veikloje buvo ryškios lenkinimo tendencijos. Universitete ir vidurinėse mokyklose vietoj lotynų kalbos įvesta lenkų kalba, leidžiami tik lenkiški vadovėliai. Po II padalijimo (1793) Edukacinės komisijos veikla sutriko. 1793 m. buvo įkurta Lietuvos edukacinė komisija. Jos nuostatai ir mokyklų struktūra liko artimi senajai. Mokyklų programos vėl pradėjo konservatyvėti, stiprėjo tikybos dėstymas. Nuo 1803 m. Lietuvos edukacinės komisijos funkcijas perėmė Vilniaus universitetas.