Home / Sąvokos / G / Gediminaičiai

Gediminaičiai

Gediminaičiai, Gediminaičių dinastija. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dinastija nuo XIII a. pabaigos iki 1572 metų. LDK, Rusios, rusų valstybės kunigaikščių ir politinių veikėjų giminė, Lenkijos, čekijos, Vengrijos karalių dinastija (nuo XIV a.). Manoma, kad dinastijos pradininkais buvo Skalmantas ir Pukuveras-Butvydas. Vytenis, jo brolis Gediminas (dinastija gavo jo vardą), pastarojo sūnūs Algirdas ir Kęstutis (valdė drauge) kovojo prieš kryžiuočių agresiją. Po Algirdo mirties pastarojo sūnus Jogaila varžėsi su Kęstučiu ir jo sūnumi Vytautu. Vytautui tapus didžiuoju kunigaikščiu, LDK sustiprėjo politiškai ir ekonomiškai, baigėsi karai su kryžiuočiais (1410 m. žalgirio mūšis ir 1422 m. Melno taika). 1447–1492, 1501–1572 metais asmeninės unijos sąlygomis Gediminaičiai (Lenkijoje vadinami Jogailaičiais) valdė LDK ir Lenkiją. Gediminaičių atšaka Jogailaičiai (iš Jogailos ir jo sūnų Vladislovo III ir Kazimiero) valdė Lenkiją (1386–1572), Vengriją (1440–1444, 1490–1526), čekiją (1471–1526). Gediminaičių, valdžiusių Lietuvą, dinastija baigėsi su bevaikio žygimanto Augusto mirtimi 1572 metais.