Home / Sąvokos / J / Jotvingiai-sūduviai

Jotvingiai-sūduviai

Jotvingiai-sūduviai. Baltų gentis. Jos arealas – pietinė Užnemunė ir dešinysis Nemuno krantas tarp Merkio pietuose ir Strėvos šiaurėje bei Aukštadvario apylinkių šiaurės rytuose. Jotvingių paminklai išsiskiria IV a. antroje pusėje ir atsekami iki VII a. Vėlyvajame geležies amžiuje jotvingių teritorija sumažėjo: dešiniajame Nemuno krante atsiranda lietuviškųjų pilkapių. Tuo pačiu metu jotvingiai skilo – atsirado trys grupės: sūduviai, dainaviai, poleksėnai. Pirmieji jotvingiai mirusiuosius laidojo nedegintus pilkapiuose. Dažniausiai po vieną. Virš mirusiojo sukraudavo ovalų grindinį ar akmenų krūsnis. Nuo V a. paplito deginimo paprotys. Sudeginti palaikai laidoti negiliose duobėse po sampilu arba pačiame sampile, apdėti akmenimis. Kryžiuočių ordinui užėmus jų žemes, XIII–XIV a. jotvingiai išnyko – dalį išnaikino kryžiuočiai, kiti pasitraukė į Lietuvą ir asimiliavosi.