Home / Sąvokos / K / Kahalas

Kahalas

Kahalas. Pirma prasmė – savivaldą turinti žydų bendruomenė. Susidarymą lėmė tai, kad žydams buvo varžomas gyvenamosios vietos pasirinkimas, migracija, veikla. Rytų Europoje paplito XIV–XVIII amžiuje. Kahalas buvo kolektyviai atsakingas už žydų gyventojų mokesčius valstybei. Kahalo seniūno kompetencijai priklausė bendruomenės administracijos tvarkymas, prekybinų ir finansinių operacijų reguliavimas, narių šalpa, sanitarija, pravažiuojančių žydų globa. šalyse, kur žydai turėjo plačią autonomiją (Ispanija, Sicilija, Respublika), susidarė ištisa kahalų sistema. LDK pirmieji kahalai atsirado XIV a. (Breste, Gardine). XVI a. jų būta keliolika (Vilniuje susidarė XVI a. pab.–XVII a. pr.). 1623–1762 m. veikė atskiras LDK kahalų seimas. XVII a. vid.–XVIII a. pr. karų sukelti ekonominiai sunkumai ardė kahalų organizaciją. 1795 m. Lietuvą prijungus prie Rusijos, kahalų savivalda susiaurinta, išliko kolektyvinė atsakomybė už mokesčius valstybei. Antroji prasmė – žydų bendruomenių savivaldos organas. įėjo 22–34 žmonės (Krokuvoje 40, Vilniuje 35). Branduolį sudarė vyresnieji (parnesai iš 4–5 narių) ir garbės nariai (tuvai, iš 3 narių). Savivaldos organui buvo pavaldžios kahalo komisijos: administracijos, teismo, mokesčių, švaros, religijos. Kahalai būdavo renkami kasmet (Rusijoje kas 3 metai).