Home / Sąvokos / K / Karinė demokratija

Karinė demokratija

Karinė demokratija. Visuomenės organizavimosi forma, dažnai būdinga besikuriančiai etninei valstybei. Civilizacijos istorijoje pirmosios karinės demokratijos visuomenės žinomos graikuose (XII–IX a. pr. Kr.), romėnuose (IX–VI a. pr. Kr.), vėliau ji būdinga ir daugeliui kitų tautų – skitams, keltams, germanams, baltams, normanams, slavams ir kt. Karinei demokratijai būdinga paprotinė teisė, pagoniškasis tikėjimas ir tėvinė paveldėjimo linija. Svarbiausioji valdžios institucija – liaudies susirinkimas. Valdžia – kunigaikščiai, vadai, bendruomenių vyresnieji ir kt. – renkama liaudies susirinkimuose. Jie negali perduoti valdžios paveldėjimo keliu.