Home / Sąvokos / K / Kazokai

Kazokai

Kazokai. XIV–XVII a. Rusijos pakraščių laisvose žemėse apsigyvenę laisvieji žmonės ir pabėgėliai. Taip pat ir asmenys, tarnavę kariuomenėje valstybės pakraščiuose. XVIII–XX a. pradžioje Rusijos karinis luomas. Kazokais vadinti ir rusų, Lenkijos, LDK valstiečiai ir miestiečiai, pabėgę į laisvas žemes. Jie apsigyveno prie Dnepro, Dono, Volgos, Tereko upių. Nuolatinės kovos su gretimomis valstybėmis ir pusiau klajoklių tautomis vertė kazokus vienytis į karines bendruomenes. XV–XVI a. pr. susikūrė Dono, Volgos, Dnepro bendruomenės, XVI a. I pusėje – Zaporožės sečė. Sienoms nuo totorių ginti ir Ukrainos gyventojų sukilimams malšinti Respublikos vyriausybė XVI a. II pusėje sukūrė rejestrinių kazokų kategoriją. Ukrainos kazokai buvo svarbiausi XVI–XVII a. I pusės sukilimų prieš Respubliką jėga. Ypač pasižymėjo B. Chmelnickio vadovaujamas 1648–1654 m. sukilimas.