Home / Sąvokos / K / Ketverių metų seimas

Ketverių metų seimas

Ketverių metų seimas, Didysis seimas. Respublikos seimas, posėdžiavęs 1788 10 06–1792 05 29 Varšuvoje (nuo 1790 12 16 dvigubos sudėties). Pirmininkai – Stanislovas Malachovskis (Lenkija), Kazimieras Nestoras Sapiega (LDK). Seime vyravo vadinamoji Patriotų partija (Hugas Kolontajus, Ignacas Potockis), ji atstovavo buržuazėjantiems bajorams ir miestiečiams, orientavosi į Prūsiją. Prie šios grupuotės prisidėjo karalius Stanisovas Augustas Poniatovskis. Seimas priėmė įstatymų, kuriais buvo siekiama sustiprinti valstybę, reformuoti jos santvarką ir pritaikyti ją kapitalizmo raidai, išsivaduoti iš Rusijos politinės įtakos. 1788 10 20 nutarė padidinti kariuomenę iki 100 000 žmonių, jai išlaikyti įvedė bajorams ir dvasininkams aukos mokestį. 1789 01 19 panaikino Nuolatinę tarybą, kurią laikė Rusijos įtakos valstybėje įrankiu, vietoj jos įkūrė bendrus Lenkijai ir LDK centro valdžios organus – Abiejų tautų komisijas, taip pat vietinės vykdomosios valdžios organus – civilines ir karines tvarkomąsias komisijas. Seimo reikalavimu 1789 m. pavasarį Rusija išvedė iš Respublikos kariuomenę. Nuo 1789 07 Seimo darbą veikė Didžioji Prancūzijos revoliucija, Lenkijos ir LDK miestiečių judėjimas. 1791 04 18 miestų įstatymu Seimas daugeliu atveju sulygino miestiečių ir bajorų teises. Svarbiausias įstatymas – Gegužės trečiosios konstitucija. 1791 10 20 priimtas Lenkijos ir LDK savitarpio garantijos įstatymas. Juo buvo patvirtinta, kad LDK ir ateityje turės atskirą iždą, tiek pat ir tokios pat kompetencijos kaip Lenkija ministrų pareigybių, pusę vietų centro valdžios organuose, seimas kas 3 metai posėdžiaus Lietuvoje, Gardine. 1792 02 pusėje Targovicos konfederacija ir 1793 Gardino Seimas Ketverių metų seimo reformas panaikino.