Home / Sąvokos / K / Kosciuškos sukilimas

Kosciuškos sukilimas

Kosciuškos sukilimas, 1794 m. sukilimas. Respublikos tautų nacionalinio išsivadavimo sukilimas prieš Targovicos konfederacijos (1792–1793) ir Gardino seimo (1793) įvestą režimą bei II Respublikos padalijimą (1793), Rusijos ir Prūsijos okupaciją. Sukilėliai norėjo atkurti Respubliką su 1772 m. sienomis ir toliau vykdyti Ketverių metų seimo (1788–1792) reformas. Tiesioginė sukilimo priežastis – pradėtas Lenkijos ir LDK kariuomenių mažinimas. Sukilimas prasidėjo kovo mėn. 12 d. Lenkijoje. Jam vadovavo generolas Tadas Kosciuška. Lietuvoje pirmiausia sukilo bajorų vadovaujamos LDK kariuomenės dalys. 1794 04 16 šiauliuose paskelbtas LDK kariuomenės sukilimo I aktas. Vėliau prie sukilimo prisijungė visos LDK kariuomenės dalys. 1794 04 22–23 dienomis išvaduotas Vilnius (vadas – Jokūbas Jasinskis). Vilniuje ir apylinkėse veikė iš miesto gyventojų sudaryta Vilniaus nacionalinė gvardija (iki 1794 06 24 vadovavo Laurynas Stuoka-Gucevičius). 1794 04 24 Vilniaus rotušės aikštėje paskelbtas Lietuvos sukilimo aktas. Iš bajorų ir miestiečių sudaryta sukilėlių vyriausybė – Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba (LTAT). Jos vykdomieji organai buvo deputacijos. 1794 05 03 vyriausiuoju Lietuvos sukilėlių ginkluotųjų pajėgų vadu Kosciuška paskyrė Jasinskį. Apskričių vykdomosios valdžios organai Civilinės ir karinės tvarkomosios komisijos (1782–1792, 1794) buvo perorganizuotos į Tvarkomąsias komisijas. LTAT taikė terorą prieš vidaus priešus (buvo pakartas LDK etmonas Simonas Kosakovskis, suimti žymesni targovicininkai). Leido laikraštį „Gazeta narodova Wilenska“. 1794 04 30 atsišaukimu (pirmasis žinomas lietuviškas atsišaukimas) kreipėsi į valstiečius, ragindamas pradėti partizaninį karą prieš Rusijos kariuomenę. žadėjo suteikti valstiečiams asmens laisvę. 1794 m.gegužę sukilimas apėmė visą LDK (pagal 1973 m. ribas), į jį buvo įtraukti visi gyventojų sluoksniai. Sukilimo I etape (1794 04 23–1794 06 25) iniciatyvą turėjo sukilėliai. Iš pradžių kovėsi apie 10000 reguliariosios kariuomenės karių, rekrūtų ir apskričių bajorų milicija. Laikėsi puolamosios taktikos, stengėsi sumušti spėjusias iš Vilniaus pasitraukti Rusijos kariuomenės dalis. Kautasi daugiausia Vilniaus, Trakų apskrityse, išilgai 1793 metų LDK ir Rusijos sienos šiaurinėje Lietuvoje. Ties Palanga sukilėliai blokavo Peterburgo-Berlyno kelią ir nutraukė Rusijos ryšius su Prūsija. šiaurės Lietuvą gynė žemaičių divizija (gyvavo tarp 1794 05 ir 1794 12). LTAT savarankiška politika, siekimas išsaugoti Lietuvos valstybinį savarankiškumą, Jasinskio ir kitų sukilimo vadovų respublikoniškos pažiūros nepatiko nuosaikiajai Respublikos sukilimo vyriausiajai vadovybei. T. Kosčiuskos 1794 05 21 nurodymu LTAT panaikinta. Dalį jos funkcijų perėmė 1794 06 12 įkurta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centro deputacija (LDK CD). Ji Lietuvoje pradėjo įgyvendinti Poloneco universalą dėl asmens laisvės suteikimo ir lažo sumažinimo valstiečiams. 1794 06 04 iš vyriausiojo vado pareigų atleistas J. Jasinskis. Jo vietoje iš Lenkijos atsiųstas generolas Michalas Velhorskis. Antrajame sukilimo etape (1794 06 26–1794 08 11) Rusijos kariuomenė aktyviau puolė Ašmenos ir Vilniaus apskrityse. čia su ja kovėsi Vilniaus divizija. 1794 06 25 divizija pralaimėjo Salų kautynes. 1794 07 19–20 dienomis Rusijos kariuomenė pirmą kartą nesėkmingai šturmavo Vilnių. Tuo pat metu kitos Rusijos kariuomenės dalys įsiveržė į šiaurinę Rytų Lietuvos dalį iki Linkmenų. Tik žemaičių divizijos dešiniojo sparno jėgos sumušė Rusijos kariuomenės dalis Saločių kautynėse. Sukilėliai užėmė Liepoją ir dalį Kuršo. Vilniui ginti T. Kosciuška atsiuntė į LDK Karolio Sierakovskio vadovaujamą Lenkijos kariuomenę. Liepos pabaigoje ji susijungė su Lietuvos sukilėlių Volkovysko divizija. Po 1794 08 04 kautynių Slonime ji atsitraukė į Kobriną ir Brestą. Sukilėliai užėmė Daugpilį. Ilūkstėje paskelbė Uždauguvio (Livonijos) sukilimo aktą. Tačiau 1794 08 12 kapituliavo Vilnius, sukilėlių kariuomenė pasitraukė į Jonavą. Trečiojo etapo (1794 08 12–1794 09 30) pradžioje kapituliavo Vilnius (1794 08 12). Civilinė valdžia buvo dezorganizuota, ėmė didėti netikėjimas pergale. 1794 09 10 Rusijos kariuomenė užėmė Kauną. Giliau į Užnemunę Rusijos kariuomenė nesiveržė, tad LDK ginkluotosios pajėgos čia liko iki 1794 m. rugsėjo. Pirmojoje rugsėjo pusėje be Užnemunės sukilėliai dar turėjo valdžią Merkio ir Nemuno tarpupyje (Eišiškių ir Lydos apskrityse), Gardino, Volkovysko, Bresto apskrityse. 1794 11 05 kapituliavus Varšuvai, LDK sukilėlių ir Lenkijos kariuomenės likučiai visai išsiskirstė. 1794 m. rugsėjo pabaigoje ir spalio viduryje Rusijos kariuomenė užėmė Lietuvą iki Nemuno, o spalio pabaigoje Prūsija – Užnemunę. LDK teritorija 1795 m. atiteko Rusijai ir Prūsija. Nuslopinus sukilimą Lenkijoje, Lietuvos generalgubernatorius Repninas 1794 12 10 manifestu buvusios LDK gyventojams, prisiekusiems ištikimybę Rusijos valdžiai, užtikrino asmens saugumą, tikėjimo, prekybos ir verslo laisvę. Lietuvoje atkurta tokia baudžiava, kokia buvo iki Polaneco universalo. LDK sukilimas, atitraukęs dalį Rusijos kariuomenės jėgų, palengvino Lenkijos sukilėlių kovą, sužadino lietuvių tautinę savimonę (pirmieji atsišaukimai lietuvių kalba, politiniai eilėraščiai), pagreitino baudžiavinių santykių irimą.