Home / Sąvokos / K / Krėvos unija

Krėvos unija

Krėvos unija. 1385 08 14 dinastinės sąjungos sutartis tarp LDK ir Lenkijos. Sudaryta Krėvoje (dabartinė Baltarusija, Smurgainių raj.). Lenkijos vardu sudarė oficiali karalystės delegacija, LDK vardu – Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila. Savo antspaudus pridėjo Jogailos broliai Skirgaila, Kaributas, Lengvenis ir pusbrolis Vytautas. Jogaila patvirtino pasižadėjimus: vedęs Lenkijos karalaitę Jadvygą ir tapęs Lenkijos karaliumi, su broliais ir valdiniais pasikrikštyti katalikų apeigomis; sumokėti buvusiam Jadvygos sužadėtiniui Austrijos sosto įpėdiniui kunigaikščiui Vilhelmui Habsburgui 200 000 florinų už sužadėtuvių nutraukimą; grąžinti Lenkijai belaisvius ir atgauti jos prarastas žemes; prijungti Lietuvos ir Rusios žemes prie Lenkijos karalystės. Sudaryti Krėvos sutartį su Lenkija LDK labiausiai skatino bendra kova su kryžiuočiais. Lenkijos ponai, pasinaudodami Krėvos sutartimi, norėjo likviduoti LDK suverenumą ir valstybingumą, paversti LDK Lenkijos karalystės provincija. Krėvos sutartis sudarė sąlygas abiejų valstybių politiniam ir socialiniam ekonominiam suartėjimui, įgalino suvienyti LDK ir Lenkijos karines jėgas prieš Kryžiuočių ordiną. Krėvos sutartis turėjo ir neigiamų Lietuvai padarinių. Nors LDK liko atskira nuo Lenkijos valstybė, susieta su ja tik asmenine unija, tačiau Krėvos sutartis teikė Lenkijos feodalams galimybę LDK laikyti Lenkijos dalimi, kelti naujus žemių inkorporavimo arba visiško LDK ir Lenkijos integravimo į vieną valstybę projektus.