L

Laidosena

Laidosena. Tikėjimo, tradicijų, paprotinės (ar valstybinės) teisės suformuota visuomenės pažiūra, lemianti kūno rengimo laidojimui būdą, „namo“ – kapo mirusiajam įrengimo formą , pomirtinio gyvenimo viziją atitinkančias apeigas.

Laikinoji komisija

Vilniaus laikinoji archeologinė komisija. Grafo Eustachijaus Tiškevičiaus iniciatyva įkurta archeologijos mokslo institucija, kurios steigimo dokumentus 1855 05 11 pasirašė imperatorius Aleksandras II. Veiklos pradžioje komisijoje dirbo 15 tikrųjų narių, 9...

Laisvamanybė

Laisvamanybė. Religijos nepripažinimas. Pradėjo sklisti XVII a. pab.–XVIII a. pr. XIX a. pab.–XX a. pr. veikė nemažai JAV lietuvių laisvamanių draugijų („Spindulys“, Lietuvių laisvamanių sąjunga, Laisvamanių etinės kultūros draugija ir kt.). 1924–41 m. L...

Laisvieji žmonės

Laisvieji žmonės. XV–XX a. I ketvirčio Lietuvos valstiečių kategorija. Susidarė iš laisvųjų valstiečių – žemdirbių nebaudžiauninkų. Turėjo asmens laisvę, teisę kilnotis, žemę perleisti kitiems valstiečiams, o pastatus galėjo parduoti. Po 1795 m. jų s...

Lamatiečiai

Lamatiečiai. Gimininga kuršiams baltų gentis, gyvenusi dabartinės šilutės, švėkšnos ir Priekulės apylinkėse. ši gentis, kaip ir kuršiai, išsiskiria VI a. ir žinoma iki XIII a. Lamatos kultūra pažįstama iš tyrinėtų plokštinių kapinynų Vėžaičiuose, Jurgaičiuo...

Latgala

Latgala. Istorinė sritis dabartinės Latvijos teritorijoje, į šiaurę nuo Dauguvos, išskyrus Rygos įlankos pakrantę. Pirmųjų gyventojų pėdsakų aptinkama nuo mezolito epochos (VIII–IV tūkstm. pr. Kr.). I m. e. tūkstantmečio viduryje čia susiformavo baltų ...

Latgaliai

Latgaliai. Baltų gentis, turėjusi didžiausios įtakos latvių tautos susidarymui. X–XIII a. gyveno rytinėje Latvijos dalyje. Mirusiuosius laidodavo plokštiniuose kapinynuose, rečiau pilkapiuose, nedegintus. žinomiausi kapinynai: Nukšų, Erglų, Kivtų, Zvirgs...

Latifundija

Latifundija. Didelė privati žemės valda. Dažniausiai nesusijusi su savininko gyvenviete (dvaru). Pirmosios latifundijos atsirado Romoje respublikos laikais.

Latviai

Latviai. Baltų tauta, gyvenanti rytiniame Baltijos jūros pakraštyje, kalbanti latvių kalba (indoeuropiečių kalbų šeima). Latviai susiformavo iš dviejų etninių grupių – baltų ir Pabaltijo suomių (finougrų). Baltai gyveno pietinėje dalyje, o finougrai – šia...

Laukininkai

Laukininkai. Lietuvos kaimo bendruomenės nariai, žemdirbių kolektyvas, susidedantis iš atskirų ūkių, tačiau bendrai atliekantis kai kurias funkcijas. Pasidalintą dirbamą žemę kiekvieno laukininko sodyba tvarkė kaip savo nuosavybę, o visa kita naudota ...

Lauko etmonas

Lauko etmonas. XV–XVIII a. kariuomenės vadas. Kiemo (vėliau lauko) etmono pareigybė atsirado 1521 metais. Lauko etmonas vadovavo XV–XVI a. atsiradusiai samdytai kariuomenei. Mūšio metu buvo pavaldus didžiajam etmonui. Mirus didžiajam etmonui, lauko etmo...

Laukuva

Laukuvos žemė. Pirmą kartą minima XIII a. 1257 m. Mindaugas ją kartu su puse Ariogalos žemės padovanojo Ordinui. Manoma, kad kitą pusę galėjo užrašyti vyskupui Kristijonui. XIV a. Laukuva kurį laiką priklausė Medininkų valsčiui, o vėliau buvo prijungta pr...

Lažas

Lažas, baudžiava, kunigysta, kunigystė, ponysta. žemės rentos forma. Tai priverstinis ir nemokamas valstiečio darbas su savo inventoriumi pono dvare. Lietuvoje reguliarus lažas ėmė plisti nuo XV a. pabaigos, įsigalint palivarkiniam ūkiui. Apie XVI a. vid...

LDDP

LDDP, Lietuvos demokratinė darbo partija. Lietuvos politinė partija, įkurta 1990 12 09, reorganizavus nuo TSKP atsiskyrusią LKP. LDDP pirmininku išrinktas A. Brazauskas, 1993 m. A. Brazauską išrinkus Prezidentu, partijos pirmininku tapo A. šleževičius, 1996 m. –...

LDK

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, LDK. XIII – XVIII a. gyvavusi valstybė. LDK priklausė lietuvių (išskyrus Mažosios Lietuvos), baltarusių, dauguma ukrainiečių ir vakarinių rusų žemių. 1561–1629 m. LDK autonominė provincija buvo Uždauguvis, 1561–1795 m. LDK vas...

Leksika

Leksika (žodis). Kurios nors kalbos, tarmės žodžių visuma, žodyninė kalbos sudėtis.

Leksikografija

Kalbotyros šaka, apimanti žodynų kūrimo praktiką ir teoriją. Praktinės leksikografijos užuomazga – nesuprantamų žodžių reikšmės aiškinimas rankraščiuose. Teorinė leksikografija nustato žodynų tipus (pvz., aiškinamieji, dvikalbiai ir t. t.), antraštinių...

Lektoratas

Lektoratas. Užsienio kalbos kursas aukštojoje mokykloje.

Lenkija

Lenkija. Centrinės Europos valstybė prie Baltijos jūros, pietinė Lietuvos kaimynė. Sostinė Varšuva. Lenkijos valstybė susikūrė X a. pabaigoje. 1025 m. tapo karalyste. 1569 m. Liublino unija susivienijusi su Lietuva sudarė Respublikos valstybę. Po III Resp...

Liaudies komisariatas

Liaudies komisariatas. 1917–1946 m. – SSRS ir sovietinių respublikų centrinis valstybės valdymo organas, vadovavęs tam tikrai valdymo šakai. Ministerijos atitikmuo. Komisariatui vadovavo liaudies komisaras (ministro atitikmuo).

Liaudies Seimas

Liaudies Seimas. Sovietinis aukščiausias Lietuvos valdžios organas, veikęs 1940 07 21–1940 08 25. Paskelbė Lietuvą sovietų socialistine respublika, priėmė deklaraciją dėl Lietuvos įstojimo į SSRS.

Liaudies vyriausybė

Liaudies vyriausybė. 1940 06 17 sudaryta sovietinė Lietuvos vyriausybė. Ministras Pirmininkas – J. Paleckis. Paleido Tautininkų, šaulių sąjungas, 1940 06 27 paleido seimą, legalizavo komunistų partiją. Baigė darbą, kai 1940 08 25 buvo sudaryta Lietuvos SSR ...

Liaudininkai

Liaudininkai. Lietuvių politinė srovė. Artima Rusijos liberaliajai narodnikystės krypčiai. Pradėjo formuotis XIX a. pab. varpininkų organizacijose. Iki 1902 m. vadinosi varpininkais, nuo 1902 m. – demokratais. Kritikavo carinę politiką, radikalesni liaudinink...

Liberalai

Liberalai. Politinė srovė, propaguojanti parlamentinę santvarką, demokratiją, verslo laisvę. Lietuvoje veikė Lietuvos liberalų sąjunga, Lietuvos liberalų partija.

Liberum veto

Liberum veto (iš lotynų kalbos – laisvė drausti (aš draudžiu)). Lenkijos ir Lietuvos valstybės seimo nario teisė uždrausti ir panaikinti bet kokį nutarimą. Nutarimą galima buvo priimti tik vienbalsiai. šiai teisei atsirasti įtakos turėjo Liublino unija ...

Lietuva

Lietuva. Baltijos jūros rytinėje pakrantėje įsikūrusi baltų valstybė. Vietovardis, manoma, kilęs iš hidronimo Lietava, Lietauka (Neries intakas). Pirmieji Lietuvos vardą minintys šaltiniai yra Kvedlinburgo (Quedlinburg, Vokietija) analai („Annales Quedlinburge...

Lietuviai

Lietuviai. Baltų gentis. Su ja siejamas lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės kūrimasis. Lietuvių tautybė pradėjo formuotis I tūkstm. antrojoje pusėje. Manoma, kad jos šaknys siekia Rytų Lietuvos pilkapių kultūrą. Lietuvių tautybė susiformavo XIII–XV a., sus...

Lietuvininkai

Lietuvininkai, lietuvninkai. Lietuvių etninė grupė – Rytų Prūsijos lietuviai, senieji Mažosios Lietuvos gyventojai. Susiformavo XV ir XVI a. iš vakarinių lietuvių (nadruvių ir skalvių), vakarų žemaičių, jotvingių, pietinių kuršių ir sulietuvėjusių pr...

Lietuviški ilgieji

Lietuviški ilgieji. Sidabrinis LDK pinigas (100–200 g), turėjęs lazdelės ar laivelio pavidalą. Dar vadintas ilguoju, muštiniu. Apyvartoje buvo XIII a. pr.–XV a. viduryje. Smulkesniems mokėjimams lazdeles kapodavo.

Lietuvių dailės draugija

Lietuvių dailės draugija. Lietuvos dailininkų ir kultūros veikėjų organizacija. įsteigta 1907 09 02 Kaune. Steigėjai buvo Petras Rimša, Antanas žmuidzinavičius, Anatnas Jaroševičius. Draugija vienijo ir rėmė dailininkus, rengė parodas, konkursus, leid...

Lietuvių mokslo draugija

Lietuvių mokslo draugija. 1907–40 m. veikusi mokslo, švietimo ir kultūros draugija. įvairių mokslo šakų požiūriu tyrė su Lietuva susijusias problemas, rinko tautosaką, liaudies meną, archeologinius radinius, rankraščius, lietuviškus spaudinius, geologijos, biol...

Lietuvos aktyvistų frontas

Lietuvos aktyvistų frontas. Organizacija, įkurta Berlyne 1940 11 11 K. škirpos. Turėjo pogrindinius centrus ir organizacijas Lietuvoje. Tikslas – siekti Lietuvos nepriklausomybės, kilus SSRS ir Vokietijos karui. Uždarytas 1941 09 06 vokiečių valdžios ...

Lietuvos ir Lenkijos valstybė

Lietuvos ir Lenkijos valstybė, Respublika, žečpospolita. 1569–1795 m. egzistavusi federacinė Lietuvos ir Lenkijos valstybė. Sudaryta po 1569 m. Liublino unijos. Turėjo bendrą seimo renkamą valdovą, kuris buvo tituluojamas Lenkijos karaliumi ir Lietuvo...

Lietuvos ir žemaičių Didžiosios Kunigaikštystės kronika

Lietuvos ir žemaičių Didžiosios Kunigaikštystės kronika. XVI a. pradžios literatūrinis-istoriografinis kūrinys, kurį sudaro legendinė Lietuvos istorija nuo pirmųjų amžių po Kr. iki Gedimino ir perredaguotas Lietuvos metraščių Trumpasis sąvadas. Dar vadi...

Lietuvos kunigaikščių metraštis

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraštis. Ankstyviausioji Lietuvos metraščių dalis. Joje aprašoma 1379–1392 m. Kęstučio ir Vytauto kova su Jogaila dėl valdžios. Parašyta XIV a. pabaigoje Vytauto aplinkoje ir jo iniciatyva. Iškilus Vytauto vainikavimo Lietuv...

Lietuvos laisvės lyga

Lietuvos laisvės lyga. 1978 06 14 įsteigta pogrindinė antisovietinė Lietuvos organizacija. Vadovas – A. Terleckas. Siekė atkurti Lietuvos valstybingumą, ugdyti tautinę, religinę, politinę lietuvių savimonę. 1995 11 08 įregistruota kaip politinė partija. Pirmi...

Lietuvos metraščiai

Lietuvos metraščiai. XIV–XVI a. literatūriniai-istoriografiniai kūriniai, kuriuose dėstoma LDK politinė istorija. Skiriasi nuo rusų metraščių, kuriems būdingi pametiniai kalendorinio tipo užrašai. Lietuvos metraščiuose vyrauja pasaulietinio turinio ištisini...

Lietuvos metrika

Lietuvos metrika. Lietuvos didžiojo kunigaikščio kanceliarijos archyvo dokumentai. Seniausi įrašai iš 1367 metų, vėliausi – iš XVIII a. pabaigos. Dauguma jų – gaunamų ir išduodamų raštų aktavimo įrašų knygos. į metriką būdavo įrašomi svarbiausieji va...

Lietuvos Taryba

Lietuvos Taryba. Lietuvos valstybės kūrimo organas 1917–1920 m. Lietuvos Taryba buvo išrinkta 1917 09 21 Vilniaus konferencijos metu. Iki 1918 02 16 vadinosi Lietuvos krašto taryba. Iš pradžių Lietuvos Tarybą sudarė 20 žmonių – daugiausia krikščionių de...

Lietuvos valstiečių sąjunga

Lietuvos valstiečių sąjunga. Valstiečių politinė partija, veikusi 1905–15 ir 1918–22 m. įsteigta 1905 12 05 Vilniuje. Steigėjais buvo Juozas Gabrys-Paršaitis, Ernestas Galvanauskas, Petras Ruseckas. Leido laikraštį „Lietuvos ūkininkas“. Pasisakė už Lietuvo...

Lietuvos Vyriausiasis Tribunolas

Lietuvos Vyriausiasis Tribunolas. 1. Aukščiausiasis LDK teismas, veikęs 1581–1795 m., žemesniųjų teismų išspręstų bylų apeliacinė instancija. Nagrinėjo žemesniųjų teismų teisėjų, pareigūnų tarnybinių nusižengimų bylas. Narius rinko apskričių bajorų se...

Lietuvos žemė

Lietuvos žemė. Istorinė lietuvių žemė. XIII a. taip vadinta viena iš dabartinės Aukštaitijos sričių, buvusi Nemuno, Neries ir Merkio tarpupyje. Manoma, kad čia susiklostė būsimosios lietuvių tautybės branduolys. XIII a. čia galėjo būti Mindaugo domenas, ...

Lietuvos–Rusijos sutartis

1920 m. sutartis, 1920 m. Lietuvos-Rusijos taikos sutartis. Pasirašyta 1920 07 12. šia sutartimi sovietų Rusija pripažino Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi, įsipareigojo sumokėti Lietuvai už padarytus nuostolius, grąžinti archyvus.

Ligeikis

Ligeikis. Deltuvos kunigaikštis. 1219 m. Volynės sutartyje minimas kaip vienas iš keturių Deltuvos kunigaikščių.

Limnėjos jūra

Limnėjos jūra. Baltikos jūros stadija (nuo 2500–2300 m. pr. Kr. iki XVI–XVII a.), pavadinta pakrančių moliusko „Limnaea ovata“ vardu.

Litorinos jūra

Litorinos jūra. Baltijos jūros raidos stadija (tarp 5800–2500/2300 m. pr. Kr.). Pavadinta sūriavandenio moliusko „Littorina Littorea“ vardu.

Liublino unija

Liublino unija. 1569 metų sutartis tarp LDK ir Lenkijos. LDK susijungė su Lenkija į federacinę Lenkijos ir Lietuvos valstybę (respubliką), dabar kai kurių istorikų vadinamą „Abiejų tautų respublika“.LDK bajorai linko į uniją, norėdami tokių pat teisių ...

Liubomirskio rokošas

Liubomirskio rokošas. 1666 m. prieš Lenkijos karalių Joną Kazimierą Vazą Lenkijos lauko etmono J. Liubomirskio organizuotas maištas. Liubomirskis vadovavo daugelio Lenkijos didikų ir bajorų opozicijai prieš karaliaus valdžios stiprinimą. Pasitraukęs į emigraciją...

Liuksemburgai

Liuksemburgai, imperatorių ir karalių dinastija. šv. Romos imperijos imperatoriai (1308–1313, 1377–1400, 1410–1437), čekijos (1310–1437), Vengrijos (1387–1437) karaliai. Liuksemburgų ekonominės ir politinės valdžios pagrindas buvo čekija. Imperijoje Liuksem...

Liuteronai

Liuteronai (evangelikai liuteronai). Protestantų atšaka, atsiradusi XVI a. Vokietijoje kaip M. Liuterio pasekėjai. Reformacijos pradininkai. Lietuvoje ėmė veikti apie 1536 metus. Stengėsi mažinti bažnyčios turtus, decentralizuoti valdymą. Pirmaisiais lietuvių ...

Livonija

Livonija. Livonijos ordino, Rygos arkivyskupijos, Kuršo, Saremos-Lenemos ir Tartu vyskupijų konfederacija. Gyvavo XIII–XVI a. vokiečių feodalų užgrobtose latgalių, lyvių, estų, dalies kuršių, žiemgalių ir sėlių žemėse. Daugiausia žemių (67 tūkst. km²) prik...

Livonijos karas

Livonijos karas. 1558–1583 metų rusų valstybės karas su Livonija,o nuo 1561 m. ir vėliau su LDK, Lenkija bei švedija. Tikslas – užimti Livoniją ir gauti uostus Baltijos jūroje. Dingstį kariauti davė 1557 m. Pasvalio sutartis tarp Livonijos ir LDK. 1558 ...

Livonijos ordinas

Livonijos ordinas. Autonominė Kryžiuočių ordino šaka, įkurta 1237 m. Iš pradžių Livonijos ordinas buvo glaudžiai susijęs su savo centru Prūsijoje. XV a. Livonijos ordino viduje vyko kova tarp glaudžių ryšių su Prūsija šalininkų (Reino partija) ir savara...

Lucko suvažiavimas

Lucko suvažiavimas. 1429 01 09–1429 01 29 Lucke įvykęs Lietuvos ir Lenkijos valdovų – Vytauto ir Jogailos – susitikimas su šv. Romos imperatoriumi ir Vengrijos karaliumi Zigmantu I. Dalyvavo Maskvos, Tverės didžiųjų kunigaikščių, popiežiaus, Kryžiuočių ordino,...

Luditai

Darbininkai pramonės perversmo metu manę, kad dėl vis prastėjančios jų padėties kaltos mašinos ėmė jas gadinti ir niokoti.

Luomai

Luomai. Ikikapitalistinės visuomenės socialinės grupės, turinčios paveldimas, įstatymo ar papročių nustatytas teises ir pareigas. Luomų uždarumą sąlygojo privilegijų ir pareigų paveldimumas. Priklausymas dvasininkų luomui nebuvo paveldimas. LDK buvo du pr...

Lydos pilis

Lydos pilis. Z. Ivinskio teigimu, pastatyta XIV a. pabaigoje–XV a. pradžioje. šiaurės rytuose ir pietryčiuose buvo du kvadratiniai bokštai. Pilis buvo apleista po 1794 metų.

Lygiadienis

Lygiadienis (pavasario, rudens). Momentas, kai Saulės skritulio centras yra dangaus pusiaujo ir ekliptikos susikirtimo taške. Tad žemėje (išskyrus ašigalių sritis) dienos trukmė maždaug lygi nakties trukmei. Pavasario lygiadienis būna apie III.21 – tai ast...

Lyviai

Lyviai. Finougrų kiltis, gyvenusi žemėse prie Rygos įlankos, Dauguvos ir Gaujos baseinuose. Mirusiuosius laidojo ir plokštiniuose kapinynuose, ir pilkapiuose, nedegintus. žinomiausias piliakalnis – Kenteskalns. Kapinynai – Aizkrauklės, Kabelės, Laikskolos,...