Home / Sąvokos / L / Liberum veto

Liberum veto

Liberum veto (iš lotynų kalbos – laisvė drausti (aš draudžiu)). Lenkijos ir Lietuvos valstybės seimo nario teisė uždrausti ir panaikinti bet kokį nutarimą. Nutarimą galima buvo priimti tik vienbalsiai. šiai teisei atsirasti įtakos turėjo Liublino unija (1569). Pamažu įsigalėjo paprotys seimo nutarimus priimti vienbalsiai. Pirmą kartą „liberum veto“ panaudota 1652 metais. Dalis bajorų šią teisę laikė demokratijos dalyku. Tačiau ji didino didikų įtaką seimuose ir seimeliuose, palengvino galimybes užsienio valstybėms kištis į Respublikos vidaus reikalus. 1652–1733 m. 26 seimai išsiskirstė nieko nenutarę, o iš jų 13 buvo nutraukti atskirų atstovų. Dauguma seimų ardytojų buvo paperkami. Dažnai nutraukiami seimai nebegalėjo spręsti svarbių valstybės problemų. Respublikoje pamažu įsivyravo anarchija. 1768 m. seimų reforma kiek sumažino teisės galią. Ji nebegaliojo sprendžiant ekonominius klausimus. Visiškai „liberum veto“ panaikino 1791 05 03 konstitucija.