Home / Sąvokos / L / Lietuvos žemė

Lietuvos žemė

Lietuvos žemė. Istorinė lietuvių žemė. XIII a. taip vadinta viena iš dabartinės Aukštaitijos sričių, buvusi Nemuno, Neries ir Merkio tarpupyje. Manoma, kad čia susiklostė būsimosios lietuvių tautybės branduolys. XIII a. čia galėjo būti Mindaugo domenas, jungęs kitas lietuvių žemes į Lietuvos valstybę. Pats vietovardis, spėjama, kilęs iš hidronimo Lietava, Lietauka (Neries intakas dabartiniame Jonavos raj.). Pirmą kartą Lietuvos žemė paminėta 1009 m. Kvedlinburgo analuose. Seniausiuose rusų metraščiuose Lietuva minima kaip Kijevo Rusiai gretima žemė ir kaip tauta, kalbanti atskira kalba. Kijevo Rusios metraštyje „Senųjų laikų pasakojimas“ pirmą kartą Lietuva minima žinioje apie Kijevo didžiojo kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo 1040 metų žygį. Kai kurių mokslininkų nuomone, Lietuva galėjo būti vadinama visos lietuviškai kalbančios baltų gentys ir jų teritorija. Kiti mano, kad Lietuva buvo lietuviškai kalbėjusių genčių sąjunga (vėlesnieji rytų aukštaičiai ir jos teritorija į rytus nuo Nemuno vidurupio ir šventosios).