Home / Sąvokos / L / Livonijos karas

Livonijos karas

Livonijos karas. 1558–1583 metų rusų valstybės karas su Livonija,o nuo 1561 m. ir vėliau su LDK, Lenkija bei švedija. Tikslas – užimti Livoniją ir gauti uostus Baltijos jūroje. Dingstį kariauti davė 1557 m. Pasvalio sutartis tarp Livonijos ir LDK. 1558 m. rusai užėmė apie 20 tvirtovių, tarp jų Narvą ir Tartu. Paskutinysis Livonijos ordino magistras Gotardas Ketleris ir Rygos arkivyskupas Vilhelmas kreipėsi į Lietuvos didįjį kunigaikštį žygimantą Augustą, prašydami pagalbos. LDK sutiko ją suteikti, nes ir pačiai reikėjo priėjimo prie Baltijos Dauguvos upe ir Rygos uosto (KIaipėdą tuo metu valdė Prūsijos kunigaikštystė). Vilniaus 1559 08 3I ir 1559 09 15 sutartimis Livonijos ordinas ir Rygos arkivyskupija pasidavė politinei LDK globai. 1560 m. karo veiksmai buvo atnaujinti: Rusijos kariuomenė užėmė Alūksnę ir Viljandį, pasiekė Taliną. 1560 07 02 Ergemės mūšyje rusai sutriuškino Livonijos kariuomenę. Rusijos sėkmę didino latvių ir estų valstiečių sukilimai prieš vokiečių feodalus. 1561 06 05 Taliną, o vėliau ir visą šiaurinę Estiją užvaldė švediją. I561 11 28 Vilniaus sutartimi likusi Livonija (be danų Magnaus valdomų žemių) autonomijos teisėmis buvo prijungta prie LDK. 1561–1562 metais suiro Livonijos valstybių konfederacija, ir Livonijos ordinas Pabaltijyje buvo likviduotas. Po Livonijos žlugimo, antrajame karo etape (1561–1583), Rusija dėl Livonijos kariavo su LDK ir švedija. 1563 m. rusai užėmė Polocką. 1564 m. sausio 24 d. LDK kariuomenė sumušė rusus Ulos mūšyje, o to paties mėnesio pabaigoje – Oršos mūšyje. 1564 metais nuo Ivano Rūsčiojo persekiojimų pabėgo rusų kunigaikštis Andrejus Kurbskis. Po 1569 metų Liublino unijos prie LDK kovų prisijungė ir Lenkijos karalystė. 1570–1578 m. Rusija nesėkmingai bandė sukurti jai pavaldžią, danų Magnaus valdomą Livonijos valstybę. 1577 m. Rusijos kariuomenė užėmė beveik visą Uždauguvį, išskyrus Rygą, tačiau nuo 1578 metų karinė sėkmė, vadovaujant Mikalojui Radvilai Rudajam ir Kristupui Radvilai Perkūnui, perėjo į LDK pusę. 1579 m. Steponas Batoras atsiėmė PoIocką, 1580 m. – Velikije Lukus, Nevelį. 1581 m. viduryje apsupo Pskovą. 1581 m. švedijos kariuomenė užėmė Narvą ir Korelą. 1582 m. Rusija su Lenkijos ir Lietuvos valstybe sudarė Jam Zapolskio paliaubas, 1583 m. su švedija –Pliusos paliaubas. Livonija buvo perdalinta: jos didžioji dalis – Uždauguvis su Ryga, pietinė Estija su Tartu ir Pernu – atiteko Respublikai. Respublikos vasale tapo pasaulietinė Kuršo kunigaikštystė. Ji buvo atiduota valdyti paskutiniajam Livonijos magistrui Gotardui Ketleriui ir jo įpėdiniams. švedijai atiteko šiaurinė Estija su Talinu ir Narva bei Hyjumos sala, Danijai – Saaremos sala, Aizputės ir Piltenės sritys Kurše.